Naivuoliai tikėjo arba apsimetė tikintys, kad visaliaudinis protestas dėl G. Kirkilo, A. Paulausko ir A. Paleckio pralaimėjimo rinkimuose nebus nukreiptas „Rygos įvykių” vaga. Juk ir 1991 m. sausio 8 d. parlamento šturmą, SSRS agresijos uvertiūrą, mielai vadiname tik „Sausio įvykiais“. O didžiųjų laikraščių šūksniai „tauta prieš valdžią“, tai yra, už buvusią valdžią, raudonžvaigždžių diversantų ir stribų portalai, organizuota fašistų ir bolševikų veiksmų vienybė, pajungiant girtus paauglius – kaip dabar bus pavadinta?
Vyriausybė užklupta nepasirengusi. Anuomet, naktį į 1991 m. sausio 8-ąją, vidaus reikalų ministras buvo pasitraukęs į kaimą ir neužtikrino Aukščiausiosios Tarybos rūmų apsaugos. Kur dabar vidaus reikalų ministras? Ar yra toks, ar jo kas klauso? Kur ir ką veikia puolamo parlamento vadovas, vienas trijų pareigūnų? Antinacionalinis radijas ir televizija atkakliai kvietė (kas apmokėjo?) į „visuotinę protesto akciją“, tai dabar turbūt patenkintas trina rankas. Vaizdeliai spalvingi, Lietuvai garbė. Data buvo žinoma, tai net Seimo nariai galėjo likti savo vietoje – kaip anuomet. Ar budėjo bent skautai? Kur kiti savanoriai, šauliai? Kaip jaučiasi teismai, atkakliai neleidę išsiųsti Lietuvos valstybei pavojingų asmenų? Ar dabar teismai veiks kaip šios valstybės ir ją kaip teisinę valstybę ginanti valdžia? Ar atsakys anarchijos ideologai ir masinio chuliganizmo organizatoriai pagal visus straipsnius?
Ir vadinamosios profsąjungos, ir Vilniaus turgų direkcijos, besirūpinančios tvarka ir teisingumu, bet pasirinkusios politinę kovą, turi susilaukti atitinkamo blaivaus visuomenės požiūrio.
Per aštuoniolika metų nesam toli nuėję. Gal todėl, kad artimajame rytų užsienyje – be pokyčių. Iš ten, kaip ir Estijos atveju, neinformavo apie savo dalyvavimą, bet neskubėkim to neigti. Pačioje Lietuvoje jau daug kas apsišvietė.
