Apleistų sodų sklypų savininkų laukia nemalonumai. Sodų sklypelių daug metų neprižiūrinčius asmenis pradėta bausti. Žemėtvarkininkai patikrino vienos sodų bendrijos apsileidėlius ir skyrė jiems pinigines baudas. Tokių griežtų sankcijų mūsų rajone imtasi pirmą kartą.
Rajone šiuo metu yra 19 sodų bendrijų, kurios užima 350 hektarų žemės plotą. Šitas didžiulis žemės masyvas padalintas į maždaug 3000 sklypelių. Kai kurie jų metų metus stovi apleisti, piktžolėti, pavirtę neįžengiamais džiunglynais.
Sodų pirmininkams ir tvarkingų sodų šeimininkams tai - tikras galvos skausmas. Juk apleisti sodai ne tik darko estetinį vaizdą, bet ir tampa piktžolių platinimo buveine, čia metamos šiukšlės ir seni rakandai. Tokių sklypų savininkai nemoka mokesčių.
Ukmergės sodininkai šiemet nutarė nebekentėti ir su apsileidėliais kovoti teisinėmis priemonėmis. Su tokiu prašymu jie kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Ukmergės žemėtvarkos skyriaus specialistus. Šio skyriaus vedėja Laimutė Vilimienė sakė, kad pirmosios bendrijos, kurių pirmininkai pateikė neprižiūrimų sklypelių sąrašus, - „Pušelė" ir Statikų.
Sugriežtinta atsakomybė
Pasak vedėjos, šiuo metu yra sugriežtinta atsakomybė už žemės nepriežiūrą. Administracinių teisės pažeidimų kodekso 100 straipsnis skelbia, kad žemės savininkai arba naudotojai, kurie žemę naudoja ne pagal paskirtį, gali būti baudžiami nuo 250 iki 500 litų bauda.
Ukmergės žemėtvarkos skyriaus vyriausioji specialistė Jurgita Razumienė pasakojo, kad „Pušelės" bendrijoje buvo patikrinta 12 apleistų sklypelių. Iškvietus ir įspėjus jų savininkus, aštuoni savo sklypelius aptvarkė. Likusiems keturiems, nekreipusiems į įspėjimus dėmesio, vadovaujantis Administracinės teisės pažeidimo kodeksu surašyti administracinės teisės pažeidimo aktai.
Apleisti sklypeliai sodų tikrai nepriminė - jie buvo apaugę ne tik žolynais, bet ir krūmynais ar net laukiniais medžiais.
Augina vaistažoles?
Pasak J. Razumienės, ketinant bausti ne pagal paskirtį žemę naudojančius piliečius neišvengiama konfliktų ir ginčų.
Vieno tokių sklypų, kuriame iš apgriuvusių pamatų auga medžiai, savininkė tvirtino, kad čia tikrų tikriausias sodas, kuriame ji augina vaistažoles...
Kad iškilus teisiniams ginčams neliktų be įrodymų, žemėtvarkininkai baustų asmenų sklypus fotografuoja.
Kitą savaitę žemėtvarkininkai lankysis Statikų sodų bendrijoje. Šios bendrijos pirmininkas Jonas Zalepūga sako, kad pas juos apsileidėlių palyginti nėra daug. Visiškai neprižiūrimus sklypelius galima ant pirštų suskaičiuoti. Tačiau norėtųs, kad ir jų neliktų, o turintys turtą žmonės juo rūpintųsi. „Manau, kad baudos taps gera prevencine priemone, skatinančia kitus rūpintis žeme", - sako pirmininkas. Jam keista, kad apleistų sklypelių savininkai nėra nei kur pradingę ar degradavę asmenys. Atvirkščiai - tvarkingi ir išsilavinę, tačiau manantys, kad niekas negali jų priversti dirbti savo žemę.
Nors rajono sodų bendrijose apleistų sklypelių yra daug, žemėtvarkininkų pagalbos lig šiol kitų bendrijų pirmininkai neprašė.
Tikrina ne tik sodus
Vadovaujantis Žemės įstatymu šiuo metu žemėtvarkininkai tikrina ne tik ne pagal paskirtį naudojamus sodų sklypus, bet ir kitus žemės masyvus. Pirmiausiai - žemės plotus, esančius iki 500 metrų nuo autostrados. Čia taip pat rasta pažeidimų - krūmais apaugusių teritorijų. Nors pernai jų savininkai buvo įspėti, nė vienas į įspėjimus nereagavo, tad šįsyk buvo nubausti administracine tvarka.
Laukia pranešimų
Dėl aplaidžiai tvarkomų žemių gyventojai raginami kreiptis ne tik į žemėtvarkininkus, bet ir į Augalininkystės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos. Ukmergės ir Jonavos rajonus aptarnaujantis šios tarnybos specialistas Algirdas Gerdvilis primena savo mobilaus telefono numerį - 8 618 66376. Šiuo telefonu galima pranešti apie ne pagal paskirtį naudojamas, krūmais, šabakštynais apleistas ūkininkų žemes ir sodų sklypus.
A. Gerdvilis sako, kad labai daug pranešimų iš mūsų rajono nesulaukia. Pagrindinė bėda ta, kad kartais sunku nustatyti apsileidėlių tapatybes. O pranešęs apie apleistą žemę žmogus turėtų ne tik nurodyti, kur toks sklypas yra, bet ir kam jis priklauso.
Sunku nustatyti savininkus
Į įvykio vietą atvykęs ir pažeidėją nustatęs Augalininkystės tarnybos specialistas, vadovaudamasis Administracinių teisės pažeidimų kodekso 107 straipsniu, apsileidėliui taip pat gali skirti baudą. Minėtame straipsnyje skelbiama, kad žemės savininkams ir naudotojams, kurie nesiima kovos su piktžolėmis, augalų kenkėjais ir ligomis, pirmą kartą gali būti skiriama iki 100 litų bauda.
Kalbinti tarnybų specialistai tikina, kad atlikti savo darbą jiems labiausiai trukdo tai, kad sunku nustatyti kelis kartus perparduotos žemės savininkus. Neįmanoma nubausti ir savininkų, oficialiai neįteisinusių savo nuosavybės.
