Tyrimo metu tūkstančio Lietuvos gyventojų teirautasi, ar merų kadencijų skaičius turėtų būti ribojamas.
Apklausoje 64,2 proc. respondentų pasisakė už tokius kadencijų ribojimus, 22 proc. žmonių jiems nepritarė. Dar 13,9 proc. apklaustųjų teigė neturintys nuomonės.
Daugiausia merų kadencijų skaičiaus ribojimui pritarė aukštąjį universitetinį išsilavinimą turintys, didesnes pajamas gaunantys žmonės. Tarp moksleivių fiksuota didžiausia neapsisprendusiųjų dalis – 40 proc. šios grupės respondentų neturėjo nuomonės.
Kaip BNS sakė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) docentas Mažvydas Jastramskis, apklausos rezultatai iš esmės atspindi visuomenės nepasitikėjimą politikais ir permainų norą.
„Tai iš anksčiau ganėtinai aišku. Ir galbūt iš dalies tai atsispindi nacionalinio parlamento balsavimuose, kur apykaita Seimo narių yra nemaža, didesnė nei vidutiniškai vakarų valstybėse. Yra tas balsavimas už naujas partijas, naujus parlamento narius“, – kalbėjo politologas.
Jo teigimu, tai yra paradoksali situacija, nes nors žmonės pasisako už kadencijų ribojimą, „merų dauguma yra perrenkama“.
M. Jastramskio teigimu, tai gali būti aiškinama tuo, jog respondentai vertino ne savo, o bendrą šalies situaciją.
„Nėra aišku, ar žmogus galvoja apie savo savivaldybę, ar apie kitas. Viduje rinkėjams gali atrodyti gerai, todėl jie jį perrenka, bet gali galvoti, kad likusioje Lietuvoje yra kažkokių ydų“, – kalbėjo TSPMI docentas.
Mykolo Romerio universiteto politologė Rima Urbonaitė BNS sakė, kad šis paradoksas gali būti susijęs su alternatyvų nematymu ir glaudžiais darbdavio ir darbuotojo ryšiais.
„Yra savivaldybių, kur jos yra pagrindiniai darbdaviai. Kai kur be paramos valdžiai, be „partinio bilieto“ tu negali gauti darbo vietos. Tada santykis tarp valdžios vietos ir gyventojų yra kitoks, kiek iškreiptas. Kitas dalykas – nėra dažnai alternatyvos. Žmonės gali ir nori pokyčio, bet tiesiog alternatyvos nėra. Meniu tada tampa toks siauras, kad jie renkasi mažiausią blogybę“, – kalbėjo R. Urbonaitė.
Pasak jos, nors žmonės ir pritartų kadencijų ribojimui, iš politikų gali nebūti daug noro eiti šiuo keliu.
„Jiems reikės spręsti kadrų politika. Partijai X yra labai gerai, jei ji turi merą, kuris yra viską suėmęs į rankas, jam alternatyvos beveik neatsiranda. Ir staiga atsiranda ribojimas, tada partijai reikia ieškoti jam pamainos. O partijos turi labai ryškią kadrų problemą“, – aiškino politologė.
M. Jastramskis teigia, kad šį paradoksą tarp atsakymų ir merų rinkimų rezultatų galėtų iš dalies paaiškinti dar viena visuomenės apklausa, teiraujantis, ar žmonės sutiktų ir toliau leisti merams kandidatuoti daugiau nei dviem kadencijom.
Pasak jo, pozityvi klausimo formuluotė galėtų atskleisti kiek platesnį vaizdą.
Tiesioginiai merų rinkimai Lietuvoje įvesti 2015 metais. Savivaldybių merai jau du kartus rinkti tiesiogiai. Anksčiau merus rinkdavo savivaldybių tarybos.
Konstitucinis Teismas balandžio viduryje paskelbė, kad tiesioginiai merų rinkimai negalimi nepakeitus Konstitucijos. Šis nutarimas įsigalios 2023 metų gegužės 3 dieną – baigiantis dabar išrinktų merų kadencijai.
Šiuo metu Seime parengti du Konstitucijos pataisų projektai, susiję su tiesioginiais merų rinkimais, ir juose numatytos skirtingos merų galios. Konservatoriai ir liberalai siūlo, kad tiesiogiai renkamas meras būtų vykdomosios valdžios institucija, o opozicija ir Laisvės partija norėtų išsaugoti dabartinį savivaldos modelį, kai meras tuo pačiu yra ir tarybos pirmininkas, ir turi teisę siūlyti administracijos vadovus.
Tikslūs tyrimo rezultatai
Klausimas: „Ar merų kadencijų skaičius turėtų būti ribojamas?“
Atsakymai: Taip – 35,7 proc.; Greičiau taip – 28,5 proc.; Greičiau ne – 11,3 proc.; Ne – 10,7 proc.; Neturiu nuomonės – 13,9 procento.
Gegužės 11–21 dienomis apklausti 1004 18 metų ir vyresnis Lietuvos gyventojas, interviu telefonu 30 miestų ir 35 kaimuose.
