Po rezultatų patvirtinimo kalbą sakiusi V. Blinkevičiūtė pabrėžė vienybės ir partinės demokratijos stiprinimą.
„Šiandien mums kaip niekad reikia vienybės. Ne tuščių žodžių, o vienybės, kaip konkretaus turinio ir konkrečių veiksmų. kaip tikro susitelkimo, suvokimo nepasiduoti, rasti bendrus sprendimus, kautis ir laimėti kartu“, – partijos nariams per suvažiavimą šeštadienį sakė V. Blinkevičiūtė.
Ji teigė žadanti suderinti socdemų pirmininkės ir europarlamentarės pareigas ir pranešė, kad jos planuose yra atsisakyti Europos Parlamento Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto pirmininko pavaduotojos pareigų.
Pirmuoju V. Blinkevičiūtės pavaduotoju tapo Jonavos meras, Lietuvos savivaldybių asociacijos vadovas M. Sinkevičius, pastaruoju metu partijos pirmininko pareigas ėjęs laikinai.
V. Blinkevičiūtės pavaduotojų komandoje taip pat dirbs Seimo narės Rasa Budbergytė ir Dovilė Šakalienė, Alytaus meras Nerijus Cesiulis, Birštono merė Nijolė Dirginčienė, europarlamentaras Juozas Olekas bei kiti.
Anot partijos pirmininkės, pavaduotojų komandoje bus išlaikyta lyčių lygybė – komandoje dirbs aštuoni vyrai ir aštuonios moterys.
Naujoji partijos pirmininkė europarlamentarė V. Blinkevičiūtė gegužės pradžioje buvo išrinkta per tiesioginius rinkimus, ji gavo apie 56 proc. rinkimuose dalyvavusių partijos narių.
Jos konkurentą europarlamentarą Juozą Oleką palaikė apie 44 proc. balsavime dalyvavusių partijos narių. Visuotiniuose pirmininko rinkimuose balsavo daugiau nei 7,9 tūkst. socialdemokratų.
Sausį sulaukęs partijos narių kritikos dėl blogų Seimo rinkimų rezultatų iš LSDP vadovų pasitraukė parlamentaras Gintautas Paluckas.
Opozicijoje dirbanti Socialdemokratų partija yra didžiausia Lietuvoje, ji turi daugiau nei 16,5 tūkst. narių. Seime jai atstovauja 13 politikų.
Blinkevičiūtė: privilegijų demokratija, kuomet vieni lygesni už kitus, Lietuvoje turi baigtis
Opozicinės Socialdemokratų partijos pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė teigia, kad Lietuvoje vyrauja valdančiųjų primesta „privilegijų demokratija“, kuri socialdemokratams nepriimtina.
Apie tai ji kalbėjo šeštadienį vykstančiame partijos suvažiavime.
„Pripažinkime: draugų tarp politinių jėgų mes neturime. Tiek dešinieji, tiek save laikantys kairiaisiais mus atakuoja ir atakuos. Duokime atkirtį. Turime nesiblaškyti ir neflirtuoti su tais, kurie už mūsų nugarų rezga planus mus sumenkinti ar kaip nors sutrypti. Tačiau kompromisų priimant svarbius mūsų žmonėms sprendimus ieškoti reikia.
Žinoma, neperžiangiant raudonųjų linijų. Viena iš tų raudonųjų linijų yra labai aiški: mes esame opozicinė politinė jėga ir opozicija konservatorių bei liberalų valdančiajai daugumai“, – sakė V. Blinkevičiūtė.
Ji taip pat pabrėžė, kad socialdemokratai turi ir turės savo nuosavą politinę darbotvarkę.
„Ne kažkieno iš šalies norimą primesti, ne kažkieno įsivaizduojamą darbotvarkę, o savo. Išskirtinai kairiąją darbotvarkę – ir socialinę, ir ekonominę. Privilegijų demokratija, kokia dabar yra Lietuvoje, kai vieni lygesni už lygius, socialdemokratams netinka.
Šią žinią siunčiu ir siųsiu visoms politinėms jėgoms. Taip, tam šiandien reikia drąsos. Tvirtų stuburų. Ištikimybės savo vertybėms. Drąsa yra tai, be ko politika neturi prasmės, o tikėtis pergalių be to tikrai būtų sunku“, – suvažiavime kalbėjo V. Blinkevičiūtė.
Socialdemokratų partijos lyderė kaip pagrindinį partijos prioritetą išskyrė „gerovės valstybės“ kūrimą.
„Laikas kalboms apie gerovės valstybę išseko. Būtina imtis esminių pokyčių. Neteisybė, vis dar nelygios galimybės, socialinė atskirtis, nesąžiningi darbo santykiai, nusikalstamas valdžios neveikimas bado akis.
Per menkos valstybės investicijos į švietimą ir lygias galimybes mokytis. Į sveikatos apsaugą, kuri būtų greita ir efektyvi visoms gyventojų grupėms, taip pat ir regionų gyventojams. Į socialines paslaugas ir jų plėtrą, be kurių neįsivaizduojama moderni valstybė.
Tai – mūsų kovos laukas. Siekiame aukščiausių europietiškų standartų. O tai reiškia papildomas valstybės investicijas į žmones“, – teigė V. Blinkevičiūtė.
Socialdemokratai sieks tiesioginius merų rinkimus įtvirtinti Konstitucijoje
Opozicinė Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) Seimą ragina Konstitucijoje įtvirtinti tiesioginius merų rinkimus.
Dėl to suvažiavime šeštadienį LSDP priėmė rezoliuciją, kurioje būtų numatyta siekti Konstitucijoje įtvirtinti savivaldybės merą kaip renkamą pareigūną.
Pasak Jonavos mero, LSDP pirmininkės pavaduotojo Mindaugo Sinkevičiaus, apklausos parodė, kad visuomenė akivaizdžiai nori rinkti merus tiesiogiai.
„Tai yra pasiteisinęs, pasitvirtinęs rinkimų būdas. Daugelis rajonų ir miestų savivaldybių renka savo aiškų lyderį, nori žinoti, ką jie renka ir nenori gauti mero kaip katės maiše“, – šeštadienį suvažiavime partijos nariams sakė M. Sinkevičius.
Rezoliucijoje nurodoma, kad Seimui iki pavasario sesijos pabaigos nesiėmus konkrečių veiksmų, LSDP ketina incijuoti referendumą.
Konstitucinis Teismas balandį paskelbė, kad tiesioginiai merų rinkimai negalimi nepakeitus Konstitucijos. Šis nutarimas įsigalios 2023 metų gegužės 3 dieną – baigiantis dabar išrinktų merų kadencijai.
Po teismo išaiškinimo, Seime suformuluoti keli siūlymai keisti Konstituciją: valdantieji, išskyrus Laisvės partiją, palaiko seimo pirmininkės ir konservatorių siūlymą, kad tiesiogiai būtų renkama „vykdomosios valdžios institucija – savivaldybių merai“. Didžioji dalis opozicijos ir Laisvės partija remia socialdemokratų siūlymą išsaugoti dabartinį savivaldos modelį.
Seimo pirmininkė sakė, jog tikisi iki birželio turėti parengtą Konstitucijos pataisą, numatančią tiesioginių merų rinkimų galimybę, o galutinai ją priimti kitų metų pradžioje. Dėl konkrečių mero įgaliojimų būtų tariamasi vėliau.
Norint Seime priimti Konstitucijos pataisą, už ją du kartus turi balsuoti ne mažiau kaip 94 parlamentarai iš 141. Tarp šių balsavimų turi būti daroma ne mažesnė nei trijų mėnesių pertrauka.
