Kelintą kartą į viešąją erdvę pakliūnantis pasiūlymas Sodros išmokų dydį sieti su realiomis Sodros gaunamomis pajamomis yra trumparegis ir galintis padaryti didelę žalą Lietuvos ekonomikai. Ekonominiu požiūriu tai neefektyvus problemos sprendimo variantas, kuris didina infliaciją ekonomikos augimo laikotarpiais ir didina nedarbą ekonomikos nuosmukio laikotarpiais. Tokia priemonė pamina draudimo principus ir įteisina valdžios neatsakomybę prieš piliečius, t.y. gyvensime ne taip kaip galėtume, o taip kaip išeina. Ką gi iš tiesų reikėtų daryti, kad naudą iš priimamų sprendimų pajustų ne suinteresuotos, politinių bei ekonominių dividendų siekiančios, interesų grupės, o Lietuvos gyventojai?
Ilgalaikė perspektyva: makroekonominiai veiksniai
1. Norint užtikrinti ilgalaikį socialinio draudimo sistemos finansinį tvarumą būtina nustatyti griežtą senatvės pensijų indeksavimo tvarką, numatant darbo užmokesčio didėjimo įtaką pensijų indeksavimui (indeksavimo taisyklėse numatant ribas ir sąlygas, kurioms esant, pensijos būtų indeksuojamos pagal darbo užmokestį, o kurioms esant, tik pagal dalinį darbo užmokesčio augimą). Tokiu būdu ilgu laikotarpiu vidutinė senatvės pensija būtų lygi 44 proc. vidutinio darbo užmokesčio. Trumpu laikotarpiu būtų leistini nedideli nukrypimai.
2. Tokia pensijų indeksavimo tvarka, ekonomikos augimo laikotarpiais, padėtų sukaupti socialinio draudimo sistemos rezervą, o ekonomikos smukimo laikotarpiais, padėtų išsaugoti pensijų gavėjų vartojimo galimybes, palaikytų stabilesnę visuminę paklausą, padėtų sumažinti biudžeto deficito atsiradimo riziką. Perteklinės, sukauptos lėšos turėtų būti investuojamos į mažos rizikos finansinius instrumentus. Tai leistų bent iš dalies išlaikyti realią (eliminuoti dalį infliacijos poveikio) ir padidintų nominalią pertekliaus vertę.
3. Tokią indeksavimo politiką reikėtų pradėti taikyti prasidėjus ekonomikos augimo laikotarpiui ir socialinio draudimo sistemai padengus visus įsipareigojimus kreditoriams.
4. Bet koks vidutinės pensijos dydžio didinimas virš 44 proc., nedidinant tarifo, išbalansuoja sistemą. Palaikyti 44 proc. senatvės pensijos pakeitimo normą įmanoma tik tuo atveju, jei valstybės biudžetas kompensuoja bent 2,75 proc. punktus iš į pensijų fondus pervedamų 5,5 proc. punktų. Jeigu atsitiktų taip, kad po kelių metų šiems fondams bus pervedama daugiau nei 5,5 proc. punktai iš tarifo (prisiminkime nesenus politikų pažadus ateityje padidinti pervedamų į fondus lėšų dalį), o kompensavimo iš valstybės biudžeto bus atsisakyta, tai 44 proc. vidutinio darbo užmokesčio pensijos bus nepasiekiamos.
Ilgalaikė perspektyva: demografiniai veiksniai
1. Siekiant išvengti neigiamo demografinių veiksnių poveikio, reikėtų formuoti socialinio draudimo sistemos rezervus. Pagrindas šių rezervų formavimui – aukštesnis socialinio draudimo tarifas, piktnaudžiavimo sumažinimo pagalba sutaupytos lėšos arba pensijų fondams pervedamų lėšų kompensavimo padidinimas.
2. Moterų ir vyrų pensijos amžiaus suvienodinimas bus įmanomas tik tada, kai Lietuvos ekonomikoje truks darbo jėgos. Trūkstant darbo jėgos ši priemonė yra tinkama, o esant darbo jėgos pertekliui – netinkama.
Sodros biudžetas ir valstybės biudžetas
Kaip būtų galima išsaugoti senatvės pensijas, pensijų fondus, sukaupti visuomenės senėjimo rezervą, nepadidinti mokesčių ir nesumažinti viešųjų paslaugų (švietimo, sveikatos apsaugos, kelių tiesimo, krašto apsaugos, policijos) apimties? Vienas būdas yra: mažinti piktnaudžiavimą socialinio draudimo išmokomis ir mažinti neefektyvų socialinio draudimo ir valstybės biudžetų lėšų panaudojimą (informacinių sistemų tobulinimui, valstybės tarnautojų mokymui, vidinei komunikacijai, lankstinukams, reprezentaciniams leidiniams, straipsniams spaudoje, dalyvavimui radijo laidose, socialinei reklamai ir t.t.). Jeigu Vyriausybė nesiims šių priemonių, gyventojams teks atsisakyti arba neįgyvendinti (ir susidurti su labai rimtomis biudžeto subalansavimo problemomis po dešimtmečio) vienos iš aukščiau paminėtų pozicijų.
Trumpalaikė perspektyva
1. Šiuo metu mažiausiai skausmingas trumpalaikių Sodros problemų sprendimas yra visiškas pervedimų į antros pakopos kaupiamuosius pensijų fondus sustabdymas. Įrodymų, kad vidutinis kaupimo dalyvis dėl tokio sprendimo finansiškai nukentėtų, nėra.
2. Mažinti piktnaudžiavimą netekto darbingumo pensijomis ir kitomis išmokomis.
3. Tiktai vienos iš šių priemonių pritaikymas biudžeto deficito nelikviduos.
4. Metų pabaigoje, padidėjus sergamumui, Sodra turėtų pajusti gegužės mėnesį sumažintų ligos išmokų poveikį. Deja ligos išmokų sumažinimas buvo nepakankamas, kad atstatyti dėl motinystės išmokų padidinimo pažeistą įmokų – išmokų ryšį.
5. Geriausias būdas sumažinti deficitą yra skatinti darbo vietų kūrimąsi, tačiau asmenys, kurie propaguoja tokią priemonę, turėtų aiškiai pasakyti, kad darbo vietų kūrimas, naudojant tam skolintas lėšas, padidins įsipareigojimų naštą ateities kartoms, o darbo vietų kūrimas, net nenumanant kokiose srityse galima jas sukurti, pasibaigs neproduktyviu skolintų pinigų iššvaistymu.
Algirdas Bartkus, Ekonomikos mokslų daktaras, LMA Ekonomikos instituto mokslo darbuotojas
