Lietuvos žmogaus teisių centras antradienį pristatė pirmą kartą atliktą tyrimą apie tos pačios lyties šeimų padėtį Lietuvoje.
Tyrimo pristatyme dalyvavusi Jugnė, gyvenanti poroje su savo mylimąja Sigita, verkdama sakė, kad Lietuvoje jaučiasi esanti antrarūšė, nes valstybė nepripažįsta jos santykių.
„Lietuvoje esu antrarūšė pilietė, nes mano gyvenimo svarbiausi santykiai Lietuvos valstybėje yra nepripažįstami. Toks statusas žeidžia ir skaudina. Valstybės akyse aš ir Sigutė esame niekas.
Valstybės akyse tai, kad mes kuriame kartu gyvenimą, statome kartu namus, mylime ir rūpinamės viena kita, nereiškia nieko. Tokia situacija skaudina, žemina ir sukuria praktinių problemų, su kuriomis kitoms poroms netenka susidurti“, – žurnalistams antradienį sakė Jugnė.
Jos partnerė Sigita teigė, kad partnerystės reglamentavimas Lietuvoje prisidėtų prie to, kad LGBT asmenys nebebūtų demonizuojami šalyje.
„Mes sakome, kad mums reikia partnerystės įstatymo. Kai tik prasidėjo partnerystės svarstymai, tai žiniasklaidoje, socialiniuose tinkluose, viešojoje erdvėje pasipylė tiek daug neapykantos, žeminimo, pagiežos. Dėl to kenčiame ne tik mes, kenčia visi, visų žmonių santykis, byra šeimos, tėvai nebebendrauja su savo vaikais. Visa tai yra kuriama dirbtinai“, – žurnalistams sakė Sigita.
LGBT šeimos Lietuvoje patiria įvairių sunkumų
Tyrimą atlikęs Lietuvos socialinių mokslų centro tyrėjas sociologas dr. Liutauras Labanauskas teigė, kad tyrimas buvo svarbus dėl to, kad iki šiol apie LGBT asmenų situaciją šalyje iki šiol pasisakydavo tik visuomenė ir politikai, bet ne pačios poros.
Anot tyrimo autoriaus, tyrimas parodė, kad LGBT poros Lietuvoje jau ilgą laiką gyvena kartu ir gyvena de facto partnerystėje.
„Poros deklaruoja įsipareigojimą viena kitai arba vienas kitam. Tas įsipareigojimas yra paremtas emociniu prieraišumu, tarpusavio supratimu, atsakomybe, pagalba, pagarba ir savanorišku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas.
Tačiau teisinis reguliavimas neatitinka faktinės porose gyvenančių asmenų situacijos. Todėl poros gali būti laimingos tik su viena sąlyga – gyvendamos pasislėpusios nuo visuomenės, nuolat patirdamos diskriminaciją ir nelygybę. Ir, žinoma, tai verčia poras imtis ir tam tikrų veiksmų, bandyti vienaip ar kitaip įteisinti savo santykius“, – žurnalistams sakė L. Labanauskas.
Dalis LGBT porų, negalėdamos savo santykių įteisinti Lietuvoje, tai daro užsienyje arba ieško kitų alternatyvų.
„Taip pat vyksta neformalūs santykių partnerysčių įteisinimo būdai, kurie remiasi įvairiomis simbolinėmis formomis. Tos formos išreiškia porų politinį siekį parodyti, kad tos poros egzistuoja visuomenėje, deklaruoti, kad jos yra šeima ir jos kuria santykius“, – kalbėjo L. Labanauskas.
Jo teigimu, LGBT porų teisių pažeidimai varijuoja nuo smulkių iki itin sudėtingų.
„Toks pažeidimas, kad vienas iš poros partnerių negali nueiti pasiimti vaiko iš darželio ar mokyklos, nes jam to vaiko niekas neduos. Kiti pažeidimai susiję su teisiniais dalykais. Kai kalbame apie tokius dalykus, kaip turto ir nuosavybės klausimai, ligos, atstovavimas sveikatos priežiūros įstaigos, nelaimingi atsitikimai užsienyje, čia, skyrybos, mirtys, testamentai, tuomet partneriai gali atsidurti labai sudėtingose situacijose, nes tos situacijose jie negali veikti kaip pora, tik atskirai.
Lūkestis, kad poros gali visus teisinius klausimus išspręsti per teisininkus, advokatus, notarus yra neracionalus, diskriminuojantis ir, mano asmenine nuomone, absurdiškas“, – kalbėjo tyrimo autorius.
Kyla problemų auginant vaikus
Tyrimas taip pat atskleidė, kokių sunkumų tos pačios lyties šeimos kyla auginant vaikus. Pavyzdžiui, viena tyrime dalyvavusi vyrų pora savo vaiką augina nuo tada, kai jam suėjo penkeri.
„Tai buvo vaikas iš heteroseksualios santuokos. Tačiau taip įvyko, kad vaiką augino du tėčiai, nors santykiai su motina taip pat yra puikūs. Tokiu atveju vienas partneris teisiškai yra neįgalus vaiko atžvilgiu.
Tai sukuria problemų pačioje šeimoje, nes vis dėlto vaiko auginimas yra didelis krūvis ir didelė atsakomybė. Tomis atsakomybėmis partneriai tiesiog negali pasidalinti. Todėl vienas jaučiasi visą laiką pavargęs nuo visų mokytojų, darželių, gydytojų, mokyklų ir panašiai, o kitas partneris jaučiasi tarsi stumiamas iš šeimos ir neturintis jokių teisių būti tėčiu savo vaikui.
Tyrime išsamiai apklaustos 10 LGBT asmenų porų Lietuvoje – 5 vyrų ir 5 moterų poros. Visos jos skiriasi pagal santykių trukmę, kurių vidurkis – apie 10 metų. Respondentų amžius – nuo 21 iki 65 metų. Visi jie iš skirtingų Lietuvos gyvenviečių ir skirtingų socialinių bei ekonominių statusų. Trys iš 10 porų turi vaikų.
