Bankrotinė Šiaulių situacija sulaukė audringos skaitytojų reakcijos. Liejasi pasipiktinimas eksmero Genadijaus Mikšio ir Savivaldybės administracijos direktoriaus Vlado Damulevičiaus „komanda“, kuri per vieną kadenciją sugebėjo 84 procentais praskolinti miesto biudžetą.
„Šiaulių kraštas“ klausė, kaip tokį „palikimą“ vertina pirmą kartą miesto Taryboje dirbantys politikai.
Neatsakingų politinių žaidimų rezultatas
Stasys TUMĖNAS, nepriklausomas Tarybos narys:
— Teisingiau būtų pasakyti, kad Šiauliai grėsmingai varomi į bankrotą. Visa bėda, kad Savivaldybės darbas, taigi visas Šiaulių gyvenimas ir ūkis yra politizuoti.
Visus sprendimus lemia „visagalės daugumos“ traktorius, įsipareigojimai partijoms. Prieš rinkimus svarbiausia buvo žmogus, o po rinkimų — partiniai interesai. Valdininkų, direktorių ir kitų postų suteikėjas ir darbdavys yra partijos. Iš čia kyla problemos. Pirmiausia — atsakomybės problema.
Pagaliau meras Justinas Sartauskas pasakė, kad „administracija turės baigti dangstytis politikais“. Kai aš tai pasakiau dar pavasarį Tarybos posėdyje, kad Tarybos nariai tampa administracijos skyrių vedėjų įkaitais, gyvuoju skydu, merui nelabai patiko. Su Tarybos nariais komitetų posėdžiuose atliekamas žaidimas-bandymas — “pavyks-nepavyks“ prastumti.
Neatsakingų politinių žaidimų rezultatas — kompetencijos, atsakingumo, sąžiningumo stoka.
Šiauliuose gyventojų sumažėjo 20— 30 tūkstančių. Proporcingai turėtų mažėti ir valdininkų armija. Ar labai moralu, kai pinigų mąžta, o etatų vardan koalicijos tvirtumo padaugėjo?
Teigiama, kad papildomi padėjėjų, patarėjų etatai kainuoja „tik“ po 78 tūkstančius litų. Padaugini juos iš etatų skaičiaus, ir per metus susidaro arti pusės milijono litų. O per kadenciją?
Kas atsakys ir dėl tų šimtų tūkstančių litų, kurie sumokami už įvairias galimybių studijas, įžvalgas, detaliuosius planus? Būtent kas atsakys, jei jie neįgyvendinti, sukišti į stalčius ir nedavę jokios naudos Šiauliams ir šiauliečiams.
Į Šiaulių gaivinimo vajų reikia įtraukti naujų pajėgų: Šiaulių universiteto ekonomistus, viešųjų ryšių specialistus, jaunimu labiau pasitikėti. Reikia agresyvesnės politikos, kuri pritrauktų užsienio investuotojus.
Gyvename šalia svarbių istorinių kelių, jungiančių Vakarus ir Rytus. Bet ką darė Šiaulių valdžia, kad jie neaplenktų Šiaulių, kad jų neperimtų Panevėžys? Nieko — jokio judesio. Mes išleidžiame iniciatyvą iš savo rankų be kovos.
O gal dėl visagalės koalicijos? Ar ne pats metas rudeniop pagalvoti, kad toks keistas priešingų idėjų darinys Taryboje nepasiteisino ir trukdo Šiauliams judėti į priekį.
Gyvenama ne pagal kišenę
Žilvinas ŠILĖNAS, Tarybos Finansų ir ekonomikos komiteto pirmininkas:
— Turi pasikeisti visų mąstymas. Atėjo Europos Sąjungos pinigai, ir įpratome, kuo daugiau pinigų išleisti. Jokio tikslo nėra taupyti. Kuo daugiau išlaidų rodysi, tuo daugiau asignavimų gausi. Čia valstybės, ne tik Šiaulių, problema.
Į biudžetą surenkame apie 120 milijonų litų, o išleidžiame apie 148 milijonus litų. Taip „pagaminame“ apie 26— 28 milijonų litų deficitą, kurį vėliau reikia visaip padengti.
Pokytis techniškai būtų labai paprastas. Išlaidas turime skaičiuoti ne pagal tai, „kiek reikia“, o pagal tai, kiek turime. Kitas dalykas, ar negalima tų pačių funkcijų atlikti pigiau? Ar reikia tiek biudžetinių įstaigų? Realiai reikia pereiti prie programinio finansavimo.
Iš Tarybos ir Savivaldybės administracijos santykių kartais susidaro toks įspūdis, jog politikai ir administracijos darbuotojai yra vaidmenimis susikeitę. Atnešamas sprendimo projektas ir pareiškiama: arba darome taip, arba nedarome niekaip. Keista situacija, kai politikai pastatomi prieš faktą, politiniai sprendimai priimami, o po to jau skaičiuojama.
Jeigu nuostoliai padaromi dėl nekompetentingų administracijos veiksmų, korupcinių sprendimų, turi atsakyti atsakingi asmenys.
Jeigu buvo blogi politiniai sprendimai, kaip būtų liūdna, už juos nei savivaldybėje, nei valstybėje niekas neatsako. Politikai mėgsta mokesčius skirstyti lyg tai būtų savi pinigai. Užmiršta, jog tai yra mokesčių mokėtojų pinigai. Daugiausia, ką galima padaryti, tai per rinkimus pareikalauti atsakomybės. Bet to realia atsakomybe nepavadinsi.
Senosios demokratijos šalyse veikia garbės kodeksas — jeigu blogai valdai, tai atsistatydini.
Situaciją vertina „prastai-gerai“
Aurimas NAUSĖDA, Tarybos narys, Tėvynės sąjungos- Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos atstovas.
Iš pradžių „Šiaulių kraštui“ teigė, jog bankroto situaciją vertina „labai prastai“.
Tačiau nuomonę kardinaliai pakeitė, klausiamas, kaip vertina Savivaldybės administracijos, kuriai vadovauja jo bendrapartietis Vladas Damulevičius, darbą.
— Dabartinę situaciją aš vertinu gerai, bet ne puikiai, — pareiškė A. Nausėda.
— Ar vertinate gerai, kad miesto biudžetas praskolintas daugiau nei 80 procentų, o Savivaldybės kreditorinių įsiskolinimų yra per 120 milijonų?
— Bendrąją politinę situaciją Šiaulių mieste, ir šiuo atveju — įsiskolinimus, vertinu tik gerai, bet ne puikiai.
— Tai ar V. Damulevičius turėtų atsakomybę prisiimti?
— Kokią atsakomybę, prieš ką?
— Politinę atsakomybę — prieš rinkėjus, miestą, pagaliau partiją, kuriai atstovauja?
— Turėtų administracijos direktorius paaiškinti Tarybos nariams ir partijos nariams, kokia dabartinė situacija yra ir po to jau turėtų bendrapartiečiai ir miesto Tarybos nariai priimti sprendimus.
— O jūs pats ryžtumėtės partijoje iškelti klausimą dėl pono V. Damulevičiaus atsakomybės?
— Susilaikau, neatsakysiu į tą klausimą.
