VGT posėdyje pirmiausia buvo išklausyta žvalgybos informacija ir ataskaitos, taip pat – karinės grėsmės vertinimas, pokyčiai ir scenarijai. Taip pat, kokius namų darbus reikia padaryti.
„Pirmu klausimu, dėl žvalgybos institucijų veiklos VGT nariai išklausė ataskaitas, jas patvirtino, įvertino teigimai žvalgybos darbą, surinktą informaciją. Visi sutiko, kad praėję metai buvo ypatingi žvalgybos institucijoms. Dėl to, kad buvo intensyvūs. Žvalgybos institucijos atliko savo darbą įspėti apie gresiančius karinius veiksmus. <...> Viena iš pamokų, kuri yra aktuali ne tik Lietuvai, tai, kad žvalgybos vaidmuo yra kritinis, tiek įspėjant apie grėsmes, tiek gaunant laiko į jas atsakyti“, – sakė prezidento patarėjas K. Budrys.
Kitu klausimu, dėl karinės grėsmės vertinimo, VGT nariai taip pat išklausė žvalgybos vertinimą.
„Karinės galios atstatymas ir plėtojimas bus Maskvos prioritetas, kaip greitai tai pavyks padaryti, jau paskelbtus planus arba tuos, kurių nenori skelbti, priklausys nuo karo Ukrainoje baigties, nuo sankcijų įvedimo, tęstinumo, NATO vaidmens. NATO adaptuojasi prie saugumo situacijos regione. Peržiūrimi regioniniai gynybos planai, NATO pajėgų struktūra, vadavietės, modelis, visiems šiems pokyčiams reiks pasikeitimų ir Lietuvoje.
Taigi, VGT pavedė kariuomenės vadui ir Krašto apsaugos ministrui parengti vertinimą, kokie turi būti kariuomenės struktūriniai pokyčiai susiję su įsigijimais, kad atlieptų kolektyvinės gynybos poreikius, pavojus. Kaip turėtų adaptuotis Lietuvos kariuomenė VGT nariai svarstys artimiausiame posėdyje“, – sakė K. Budrys.
Krašto apsaugos ministras savo ruožtu sakė, kad VGT buvo kalbėta apie būsimą Lietuvos kariuomenės plėtrą.
„Tam mums reikia susidėlioti planus. Kalba eina apie diviziją, lietuvišką jos kūrimą, dabar egzistuojančios sausumos kariuomenės pagrindu ir kitų pajėgumų pagrindu, bet tam dar reikia pasiruošti, paskaičiuoti, kiek kainuos, kokius papildomus pajėgumus galėtume vystyti. Taip pat, ką sąjungininkai galėtų kompensuoti, kol šis ilgalaikis projektas būtų realizuotas, nes pabrėšiu, tai būtų ilgalaikis projektas. Divizija, ne pati sunkiausia, turi 17,5 tūkst. karių.
Numatoma kariuomenės plėtrą, tam turime parengti konkrečius planus ir kitame VGT posėdyje pristatyti. Turime viską sužiūrėti, suskaičiuoti, tada bus galima konkrečiau kalbėti. Plėtros planus tvirtina Seimas. Atsižvelgiant į grėsmes ir būsimus regioninius gynybos planus, nes šiame regione steigiama ne viena divizija“, – sakė A. Anušauskas.
Jis pridūrė, kad Lietuvoje grėsmės visada matuojamos atsižvelgiant į blogiausius scenarijus, o tai reiškia, kad daug kas priklauso ir nuo sitacijos Ukrainoje.
„Jei Ukraina toliau sėkmingai besipriešindama įvykdo sėkmingus kontrpuolimus, situacija keičiasi. Tai viena situacija gali susiklostyti, bet mes visada žvelgdami į grėsmes vertiname, kad Rusija turi potencialą atstatyti savo karinį pajėgumą“, – sakė Krašto apsaugos ministras.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas savo ruožtu taip pat akcentavo, kad Rusija paskelbė ambicingą planą sustiprinti savo Vakarų apygardą, todėl į tai privalu reaguoti.
„Dabar yra idėja tokia, kad mes peržiūrėsime visos valstybės gynybos strategiją ir ten gali atsirasti naujovių. Taip, yra minčių labai rimtų, kad stiprinsime savo pajėgumus, labai stipriai stumsimės, judėsime į priekį, kad atgrasymo efektas būtų labai didelis. (....) Prioritetas yra įsigijimams ir ginkluotei“, – teigė jis.
NSGK vadovas pranešė parengęs ir prezidento patarėjams pateikęs Lietuvos pasienio fortifikacijos ir kontrmobilumo priemonių įstatymo projektą.
„Nekalbėjome apie tai, bet esu parengęs Lietuvos pasienio fortifikacijos ir kontrmobilumo priemonių įstatymo projektą, kuriuo numatyta, kad Vyriausybė ir Krašto apsaugos ministerija turėtų įsivertinti, kokių priemonių reikėtų. Aš kol kas jį turiu, surengsiu diskusiją apie tai ir jeigu matysiu, kad mes vienas su kitu nesusikalbam, aš registruosiu šitą projektą“, – tvirtino L. Kasčiūnas.
Stiprinti tiek nacionalinę, tiek kolektyvinę gynybą imtasi Rusijai pernai vasarį įsiveržus į Ukrainą.
Į Lietuvos Valstybės gynimo tarybą įeina prezidentas, ministras pirmininkas, Seimo pirmininkas, krašto apsaugos ministras ir kariuomenės vadas. VGT vadovauja prezidentas.
Taryba svarsto ir koordinuoja svarbiausius valstybės saugumo užtikrinimo ir gynybos klausimus.
