Restruktūrizacija, rotacija, išstatutinimas – visų sričių šalies statutiniai pareigūnai jaučia šiuos tris žodžius tarsi į galvą nukreiptus revolverius. Politikai švaistosi asmeniniais pareiškimais, tačiau nesiima jokių veiksmų. Pareigūnai jau kurį laiką dirba nestabilioje skandalų draskomoje sistemoje. Bet kokių antpečių reitingai nusirito žemiau jūros lygio.
Žodžiai – ne veiksmai
Šalies prezidentė Dalia Grybauskaitė asmeniškai pasisakė už aukščiausių šalies pareigūnų rotaciją bei išstatutinimą. Jos teigimu, VSD dirba nepatenkinamai, o aukščiausių vadovų rotacija suteiktų daugiau skaidrumo, sumažintų korupcijos galimybes. Ne mažiau kliūva ir kitoms statutinėms įstaigoms – tiek nuo valdžios, tiek nuo žiniasklaidos.
Kol kas tam tikrų teorinių permainų sulaukė tik policija, VSD ir STT. Nuo 2012-ųjų, kai įsigalios naujai priimti įstatymai, VSD ir STT direktoriai, jų pavaduotojai ir struktūrinių padalinių vadovai į pareigas bus skiriami penkerių metų kadencijai. Pagal rotacijos taisykles kadenciją baigusiam pareigūnui turėtų būti siūlomos lygiavertės galimybės kitoje vietoje arba žemesnės pareigos toje pačioje.
Išstatutinimas – dar vienas „revolveris“. Jis nekreiptas jau į platesnį ratą – ne vieną šimtą skirtingų institucijų pareigūnų, kurie dabar ramiai sėdi biuruose ir tvarko dokumentus, kompiuterių programinę įrangą. Numatoma, kad statutinių pareigybių skaičius įstaigose negalės viršyti 50 procentų darbuotojų. Tačiau tai tik gražios kalbos.
Po politikų pareiškimų, pareigūnų piketų ir dėl atgrasaus visuomenės požiūrio į uniformuotus žmones iškyla šimtai klausimų. Kiek kainuos pareigūnų rotacija? Kas dirbs policininkais po kelerių metų? Kodėl eiliniai eina nemokamų atostogų, o komisarai remontuoja savo tarnybinius būstus? Ką kalba pareigūnas su nusikaltėliais po bendros medžioklės? Kodėl „stebuklingos gydymo priemonės“ – rotacijos – išvengė vis į didesnius korupcijos skandalus klimpstanti muitinė? Atsakymų, deja, nėra arba jie taip pat tik politiniai lozungai.
Rotacija – vėzdas ar saldainis?
Akivaizdu, kad teisiškai rotacija ir išstatutinimo terminai yra apibrėžti, tačiau už kokias lėšas šie procesai bus vykdomi, kiek tai kainuos, neaišku. Kalbant su specialistais aiškėja, kad rotacija greičiausiai „ne mūsų nosiai“, nes dauguma ją vadina prabangos dalyku.
Pareigūnas, kuris rotacijos tvarka perkeliamas į kitas pareigas, aprūpinamas tarnybiniu butu ar kita gyvenamąja patalpa. Kompensuojamos jo šeimos narių kelionės ir turto pergabenimo išlaidos.
Tam, kuriam skiriamos lygiavertės pareigos, suteikiamos iki 5 darbo dienų trukmės persikėlimo atostogos. Už šį laikotarpį pareigūnui mokamas jo vidutinis darbo užmokestis, apskaičiuotas Vyriausybės nustatyta tvarka.
Atmetus finansinę pusę, dar lieka socialinė – kaip bus su rotuojamų pareigūnų šeimomis, kur augs jų vaikai, ar jie turės pilnas šeimas, ar tik pasimatymus savaitgaliais su kitame mieste dirbančiu tėvu ar motina?
Patys pareigūnai mano, kad rotacija išspręstų motyvacijos klausimą, tačiau tai yra brangus, nors sveikintinas dalykas. Tačiau rotaciją jau dabar bandoma diskredituoti – ji tampa gąsdinimo įrankiu. Jei dirbsi per gerai, tave rotuos! Tad jeigu tam nebus užbėgta už akių, iš dalies naudinga idėja virs represiniu įrankiu.
Psichologinis teroras
Vytautas Bakas, Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo pirmininkas, tvirtina, kad visi politikų pasisakymai yra tiesiog asmeniniai pareiškimai, tačiau realių žingsnių restruktūrizacijos link nėra. Yra tik pavienės iniciatyvos. Ir prezidentės pozicija.
V. Bako nestebina ir tai, kad teisėtvarkos pareigūnai nuolat įsivelia į skandalus, o vaikai nenori užaugę būti policininkais. Kodėl? Lietuva buvo tarp keturių šalių, drastiškai sumažinusių finansavimą teisėsaugai.
„Faktas, kad nuo 2008 m. viešojo saugumo sektorius buvo tik demotyvuojamas – kuriamos finansiškai ir emociškai blogos darbo sąlygos. Pareigūnai stengėsi palikti tarnybą, nes gyveno nuolat bijodami. Vakarų Europoje policininko profesija yra viena populiariausių, pas mus tik 9 proc. pareigūnų pasiūlytų savo vaikui ar artimajam tapti policininku. Daugiau negu pusė viešojo saugumo darbuotojų, jei galėtų, pasirinktų kitą profesiją“, – sako profesinių sąjungų pirmininkas.
Sistema avantiūristams ir korumpuotiems
V. Bakas įsitikinęs, kad eiti ginti žmonių ir jiems tarnauti norėtų daugelis, tačiau dabartinė sistema palanki ne tokiems: „Kam naudinga šita profesija? Tiems, kurie toleruoja korupcinius ryšius. Doras žmogus, dirbdamas policijoje, jaučiasi nepatogiai.“
Pašnekovas įsitikinęs, kad dabar visa sistema išgąsdinta – be motyvacijos ir kovinės dvasios. Jo nuomone, prieš trejus metus geriau reikėjo imtis institucinės reformos, o ne algų mažinimo politikos.
Pasak jo, dabar ne tik viešojo saugumo sistema yra luoša ir be galvos, o generalinis komisaras Saulius Skvernelis nėra galva – tik vykdytojas. Visi valdymo svertai yra pas politikus. Pirmininkas priminė, kad estai puikiai susitvarkė savo viešojo saugumo sistemą, nes ten atsirado stiprus politikas, pasišventęs reformoms. Jis sistemos pertvarką nukreipė visuomenės poreikiams tenkinti. Pas mus reikalaujama reformų, tačiau kyla klausimas, kieno poreikius tai tenkina.
„Man sunku stebėti, kaip tarnybą palieka iš idėjos dirbantys žmonės. Nusivylimas pakrikusia sistema yra didžiulis“, – teigia pašnekovas.
Pastaruoju metu Lietuvą drebina visuotinio sekimo skandalas. Pasiklausoma tūkstančių žmonių, nors įstatymai tokią tyrimo medžiagą leidžia rinkti tik ypatingais atvejais. Sekimo mastais Europos šalis lenkiame šimtus kartų.
V. Bako teigimu, šis skandalas tik patvirtina, kad sistema nebeturi moralės. Labai lengva išsiaiškinti, kad duomenų apie telefoninius pokalbius prašo teisėjai ir prokurorai. Galima tiksliai nustatyti, kas taip daro ir kokiu tikslu, tačiau šis klausimas iškeliamas tik politiniais tikslais. Dažniausiai – artėjant rinkimams. O realiai operatyvinė veikla nekontroliuojama.
Analitikai teigia, kad Lietuva sekimo manija serga todėl, kad daug šalies specialiųjų tarnybų dubliuojasi, pavyzdžiui, Ekonominė policija ir FNTT. Tikėtina, kad kiekviena politinė jėga stengėsi sukurti sau pavaldžią sekimo instituciją. Be to, netinkamai iškeliami prioritetai, dabar Lietuvos tikslas – sukurti instituciją, o civilizuotoje šalyje svarbiau tinkamai atlikti funkciją.
Išstatutinimas vilkinamas
V. Bakas pripažįsta, kad išstatutinimas kai kuriems pareigūnams yra būtinas. Nėra normalu, kad finansininkas ar kompiuterių specialistas nešioja antpečius, eina aukštas pareigas. Tuo tarpu aukštalipys ar patrulis kas trečią dieną rizikuoja savo gyvybe.
„Tokia situacija ne tik nenormali, bet ir brangi. Labiausiai nukenčia tas, kuris tikrai dirba rizikingą darbą. Dauguma jų – eiliniai. O kokie minėtų finansininkų laipsniai? Komisarai, pulkininkai. Jie, sėdėdami už stalo ir niekuo nerizikuodami, gauna kelis kartus didesnius priedus“, – sako pašnekovas.
Galima spėlioti, kodėl išstatutinimo klausimas yra vilkinamas. Gal todėl, kad žmonės, kuriems tai pakenks, yra labai įtakingi, o tie, kuriems tai bus naudinga – eiliniai pareigūnai.
Pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas siūlo veikti palaipsniui – pereinamaisiais laikotarpiais. „Juk tie pareigūnai nekalti, kad teisinė sistema nebuvo tobula. Reikia suteikti žmonėms galimybę rinktis. Faktas – išstatutinimas yra būtinas. Kuo greičiau jį pradėsime, tuo bus daugiau naudos. Drastiškais judesiais tik atsisveikinsime su tam tikru pareigūnų sluoksniu“, – sakė V. Bakas.
Sekant estų pavyzdžiu, daugumą pašalinių funkcijų pareigūnų institucijoms gali atlikti tiesiog samdomos įmonės: buhalteriai, IT specialistai, projektų vadybininkai.
Pabaigoje šiek tiek faktų. Valstybės tarnautojo darbo užmokestį sudaro pareiginė alga, priedai, priemokos, apmokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties bei viršvalandinį darbą ir budėjimą. Priedai už laipsnį arba tarnybinį rangą ir kvalifikacinę kategoriją gali būti mokami tik statutiniams valstybės tarnautojams.
Vidaus reikalų ministerijai pavaldžios šešios statutinės įstaigos ir joms pavaldžios instancijos. Gegužės 1 d. duomenimis, jose yra 19 199 užimtos statutinių valstybės tarnautojų pareigybės. Policijos sistemoje yra 75 pareigybės, kurias užimantiems pareigūnams taikoma rotacija.
Apytiksliais duomenimis, Seimui pritarus, bus rotuojama per 400 pareigūnų. Vadovaujantis prezidentės D. Grybauskaitės nuostata, šis skaičius gali būti negalutinis, nes vien tik aukščiausių grandžių vadovų kaitos visiškai pakaks tam, kad būtų pasiekti rotacijai keliami tikslai.
Alvydas JANUŠEVIČIUS
