„Gavom širdį, sako. Tai apsidžiaugiau. Ir stresas, ir viskas buvo“, – sako 61 metų Antanas.
Šiandien, nors po operacijos praėjo visai nedaug, vyras jau demonstruoja puikų apetitą, tačiau sunkiai valdo emocijas. Tikina esąs beprotiškai dėkingas donorui, kurio širdis jau sėkmingai plaka krūtinėje.
Mat nors ir su deguonies kauke, prikaustytas prie lovos, vyras užtikrintas – taip gerai jis dar niekada nesijautė.
„Pirma diena kaip padovanojo, kaip sava, nežinau nei vardo, nieko“, – atviravo vyras.
Antaną širdies problemos kamuoja jau daugelį metų. Dirbtinę širdį įsodinti jam buvo planuojama net porą kartų. Tačiau operavę chirurgai tikina – jam labai pasisekė būtent dėl to, kad minėtos operacijos buvo atidėtos, mat vietoj dirbtinės jam pavyko gauti tikrą širdį.
„Buvo atlikta širdies transplantacija 61 metų žmogui, kuris pas mus ligoninėje gydėsi dėl širdies nepakankamumo, ir tiesiog, čia šiek tiek laimingas atsitiktinumas, jam dėl sunkios būklės buvo planuojamas dirbtinio skilvelio implantavimas. Mes atidėjom operaciją du kartus“, – teigė širdies chirurgas Vilius Janušauskas.
O beatidėliojant – atsirado ir donoro širdis, kuri per porą valandų buvo atskraidinta iš Rygos. Ji Santaros klinikas pasiekė lėktuvu. Būtent čia ir matote, kaip Antanui skirta širdis buvo atgabenta. Ją gavus nieko nelaukiant ir pradėta operacija. Pasak chirurgų, transplantacijos ir organo gabenimo metu svarbi kiekviena sekundė.
„Jinai, visur priimtas tas skaičius yra penkios valandos. Penkios valandos po aortos suspaudimo iki aortos atstatymo yra skaitoma, kad yra saugus laikas. Iš tiesų, kuo trumpiau, tuo geriau“ – aiškino chirurgas.
Kaip gabenama širdis? Paklausus gydytojo jis pradeda juoktis ir šią paslaptį išduoda labai nenoriai.
„Man tikrai tai sakyti? – Šiek tiek gal, bendrais bruožais… – Šaltmaišis iš senukų, mėlynas“, – juokavo V. Janušauskas.
Surasti tinkamą širdį – misija sudėtinga. Tinkamas donoras turi būti tos pačios kraujo grupės, panašaus kūno sudėjimo ir amžiaus. Širdies transplantacijas nuolat atliekantis chirurgas priduria, kad tokioje operacijoje dalyvauja visas būrys sveikatos specialistų.
„Labai dažnai medicinoje nuopelnas sumontuotas kažkokiam vienam žmogui, bent jau širdies chirurgijoje galima sakyti taip, kad mes kaip vilkai – po vieną nemedžiojam“, – teigė širdies chirurgas Aleksejus Zorinas.
Ir nors Antanas labai norėtų savo donoro artimiesiems padėkoti, to padaryti gyvai jis, deja negalės. Išduoti donoro tapatybę griežtai draudžiama. Tačiau transplantacijos biuro atstovė išduoda vieną paslaptį, kaip savo padėką vyras išreikšti vis dėlto galės.
„Žmonės, kurie nori padėkoti už padovanotą gyvenimą, gali parašyti laišką, ir parašo, mes sulaukiam tokių laiškų“, – aiškino Rasa Pekarskienė, Transplantacijos biuro atstovė.
