Kraupi tragedija Radviliškyje, kai girtas vilkiko vairuotojas mirtinai sužalojo 20-metę policijos pareigūnę, sukėlė ne tik diskusijas apie siekį griežtinti atsakomybę už vairavimą išgėrus.
Įkaušęs sunkvežimio vairuotojas, nepaklusęs pareigūno nurodymui sustoti, parbloškė pareigūnę ir jos kūną tempė maždaug dar kilometrą. Vilkiką sustabdė žuvusios pareigūnės kolegos. Policijos pareigūnams, dirbusiems su žuvusia kolege ir tapusiems įvykio liudininkais buvo suteikta psichologinė pagalba.
„Būtent tokiais atvejais psichologo pagalba pareigūnams yra būtina“, – portalui tv3.lt sakė vidaus reikalų ministro patarėjas Vytautas Bakas, pats ne vienerius metus dirbęs policijos pareigūnu.
Statistika baugina, o reikalavimų dar nepasiekėme
Šių metų pradžioje Vidaus reikalų ministerija (VRM) pranešė, kad psichologinės pagalba statutiniams pareigūnams nėra pakankama, o pareigūnų padėtį apibūdina skaudi savižudybių statistika. VRM paskelbė, kad Lietuva yra pirmoje vietoje tarp Europos valstybių pagal statutinių pareigūnų savižudybes. Ministerijos duomenimis, per pastaruosius penkerius metus šalyje nusižudė 17 vidaus reikalų sistemos pareigūnų, šiemet nusižudė 2 pareigūnai. Daugiausia pareigūnų savižudybių fiksuojama policijoje, Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo sistemoje.
Vidaus reikalų ministro patarėjas V. Bakas akcentavo, kad VRM, siekdama efektyviau padėti su stresinėmis situacijomis susiduriantiems vidaus reikalų sistemos pareigūnams, ėmė plėsti psichologinės pagalbos pareigūnams galimybes.
Anot jo, šių metų pradžioje, VRM duomenimis, 600-tams pareigūnų teko vienas psichologas. Anksčiau skelbta, kad policijoje dirba 26 psichologai, Valstybės sienos apsaugos tarnyboje (VSAT) – 2, Vadovybės apsaugos departamente (VAD) ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyboje (FNTT) – po 1, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD) psichologo neturi.
Šiuo metu, pasak V. Bako, priimtas sprendimas sistemoje įsteigti papildomus 19,5 psichologų etato: 9 etatai skirti VSAT, 6,5 – PAGD bei jam pavaldžiose įstaigose, 3 – policijai, 1 – Viešojo saugumo tarnybai. Tikimąsi, kad jau šiemet visi įsteigti psichologų etatai bus užpildyti specialistais
Ministerijos atstovo V. Bako teigimu, situacija dėl psichologinės pagalbos teikimo statutiniams pareigūnams, tačiau specialistų rekomendacijų dar nepasiekė.
„Pavyzdžiui, policijoje jau susikomplektavę pilnai psichologų etatai, bet, pavyzdžiui, ugniagesiai, pasieniečiai iš viso neturėjo psichologų. [...] Jūs galite įsivaizduoti, kad 20 metų pusė statutinių pareigūnų apskritai niekam nerūpėjo. Aš kalbu apie ugniagesius, kalbu apie pasieniečius. [...] Mano žiniomis, policijoje psichologams buvo užkrautos įvairios funkcijos, kurių niekam negali priskirti. Tai ten ir atrankose dalyvaudavo ir kitus darbus dirbdavo“, – aiškino vidaus reikalų ministro patarėjas.
„Specialistų pasiūlyta formulė yra ne mažiau kaip 300-tams žmonių vienas psichologas. [...] Teko bendrauti su švedų kolegomis, tai ten ir specializacija psichologų yra, ir parengimas jų yra specializuotas, tai mes turime, kur tobulėti“, – pripažino V. Bakas.
Anot pašnekovo, VRM planuoja atlikti monitoringą, kurio metu nustatys, patvirtintos priemonės dėl pareigūnų psichologinės pagalbos stiprinimo pasiteisino.
Kada teikiama pagalba?
Portalo tv3.lt kalbinta Policijos departamento Psichologų poskyrio vedėja Daina Gorovičiūtė teigė, kad pareigūnų psichologai nelaukia, kada į juos kreipsis pareigūnai, bet ir patys, intensyviai stebėdami kolegas, juos konsultuoja. Vis dėlto, pasaka D. Gorovičiūtės, yra situacijų, kada pareigūnams psichologinė pagalba suteikiama privalomai.
„Po kritinių įvykių. Kas tie kritiniai įvykiai? Tai yra tokie stipresni įvykiai, kurie atsitinka tarnybos metu ir kurie gali turėti stipresnį emocinį poveikį. Pavyzdžiui, šaunamojo ginklo panaudojimas, kai susiduria su žmogaus žūtimi, kai dirba autoįvykio metu, nes būna, žinote, tokių kraupių, kai patiria tiesioginę grėsmę savo ar kolegų gyvybei ar saugumui, kolegos žūtis ar sužeidimas tarnybos metu. Tokiais atvejais privalomai yra teikiama psichologinė pagalba“, – pasakojo psichologė.
Anot jos, psichologai pagalbą suteikia ir tiems pareigūnams, kurie turi asmeninių problemų, konsultuoja pareigūnų šeimos narius, vykdo įvairius streso valdymo mokymus.
D. Gorovičiūtė neslėpė, kad neretai su problemomis ar stresu susidūręs pareigūnas pats kreiptis į psichologą nedrįsta.
„Aišku, kad ne visiems drąsu ir kitą kartą labai gerai, kai dėl pareigūno kreipiasi kiti žmonės“, – kalbėjo specialistė.
Anot jos, policijos sistema tarp kitų statutinių institucijų turi daugiau psichologų, bet net ir ji vis dar jaučia minėtų specialistų trūkumą.
„Dabar mes iš viso labai jaučiame, kad psichologo paslaugų poreikis pas mus stipriai didėja. [...] Taip, pas mus kai kur dar trūksta (psichologų – tv3.lt) ir bus steigiama dar papildomai pareigybių didesniuose komisariatuose, kad didinti psichologinės pagalbos prieinamumą. Sutinku, kad net ir pas mus toks skaičius, kadangi tų pareigūnų yra labai daug, o jeigu skaičiuosime ne tik pareigūnus, bet ir darbuotojus, nėra pakankamas“, – aiškino D. Gorovičiūtė.
Ragina atsisakyti stereotipų
Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas (NPPSS) pirmininkas Vladimiras Banel pasakojo, kad akivaizdu, jog iki šiol dalis statutinių institucijų nesuvokė psichologinės pagalbos savo darbuotojams reikšmės.
„Akivaizdu, kad institucijos neturėjo jokio nei matymo, nei vizijos, nei suvokimo, kam jis (psichologas – tv3.lt) reikalingas ir ką jis turėtų daryti. Akivaizdu, kad ten žmonės negaudavo tos psichologo pagalbos, o tas vienas psichologas – kaip visų bėdų iešmininkas.
Iki šiol tai nebuvo tradicija ir žmogus likdavo vienas, turėdavo pats spręsti, kaip su tuo gyventi – ar tai būdavo autoįvykis, kada reikia rankioti kūno dalis, ar tai būtų kažkokios masinės riaušės“, – portalui tv3.lt kalbėjo V. Banel.
Anot pareigūnų atstovo, prie negebėjimo sparčiau vystyti psichologinės pagalbos vidaus reikalų sistemos pareigūnams sistemą prisidėjo ir nusistovėjęs požiūris, jog į psichologą kreipiasi esą tik bailiai.
„Anksčiau buvo požiūris, kad, jei eini pas psichologą, kreipiesi, tai kažkas su tavimi negerai, esi silpnas, pats nemoki su savimi susitvarkyti, o juk tu pareigūnas, kaip „Rembo“ turi būti kietas: nušovei, rytoj vėl keliesi iš ryto ir gali vėl tiek pat žulikų nukalti, ir viskas gerai. [...] Bet žmonės nėra robotai ir vienus tai veikia vienaip, kitą – kitaip. Apskritai, yra tokių, kurie tam nėra pasiruošę ir tai yra didžiulius išgyvenimas, stresas. Sužeisti žmogų ar atimti jam gyvybę yra baisiausia, kas gali nutikti ir pareigūno kasdienybėje. Juk mes gyvename ne karo stovyje, kur tu šaudai kiekvieną dieną“, – aiškino V. Banel.
NPPSS vadovas akcentavo teigiamai vertinantis sprendimą padidinti psichologų etatų skaičių statutinėse institucijose, tačiau atkreipė dėmesį, kad, visų pirma, reikėtų užpildyti tuos etatus profesionaliais specialistais ir tik tada galima būtų kalbėti apie sėkmingą postūmį šioje srityje.
Mes neturėtume atrinkinėti arba priimti bet ko. Turėtų būti žmonės, kurie ateina į statutinę tarnybą, ne pasitreniruoti būti psichologais. Tai turėtų būti, kiek įmanoma, geriausi psichologai iš turimos psichologų darbo biržos ar rinkos, kad jie čia nesimokytų, neeksperimentuotų su pareigūnais, o jiems iš tikrųjų padėtų“, – komentavo V. Banel.
„Policininkas ar pasienietis, nušovęs ar sužeidęs žmogų, tai gali vienaip išgyventi, o ugniagesys gelbėtojas, kuris nespėja į pagalbą, gali išgyventi kitaip. Tai ateinantys dirbti psichologai turi suprasti“, – pažymėjo NPPSS pirmininkas.
