Pateikiame europarlamentaro A. Kubiliaus įžvalgas apie įvestas sankcijas dėl Kaliningrado tranzito.
„KREMLIAUS ŠANTAŽO (NE)GALIA
Keletas žodžių apie sankcijų ir tranzito į Kaliningradą peripetijas.
Ir pradėsiu nuo pagiriamųjų žodžių Prezidentui Gitanui Nausėdai (ne dažnai man tai pasitaiko daryti).
Grižęs iš Vadovų Tarybos, kurios metu su Europos Komisijos Pirmininke Ursula von der Leyen kalbėjosi ir apie tranzito į Kaliningradą reikalus, jis suformulavo aiškias nuostatas, kurioms galiu tik pritarti: „Visiškai aišku, kad Lietuva turi įgyvendinti ir įgyvendins ES sankcijas. Lietuva turi išlaikyti ir išlaikys per savo teritoriją vežamų prekių kontrolę ir negali būti kalbos apie jokius „koridorius“, kaip ir jokių minčių apie nuolaidžiavimą Rusijai, reaguojant į Kremliaus grasinimus“, – pažymi G.Nausėda.“
Po to sekęs nurodymas Vyriausybei „skubiai konsultuotis su Europos Komisija“ nuskamba šiek tiek keistai, nes Vyriausybė tai pastoviai daro, tačiau tai nesugadina Prezidento pareiškimo svarbos, nes jame labai aiškiai pasakyta: a) Lietuva įgyvendina ES sankcijų politiką, b) negali būti tokių tranzito į Kaliningradą sąlygų, kurios tokį tranzitą darytų panašiu į Lietuvos nekontroliuojamą tranzito „koridorių“ ir c) negali būti jokio nuolaidžiavimo Kremliaus šantažui.
Paskutinė Prezidento išsakyta nuostata, mano įsitikinimu, yra pati svarbiausia ir pabandysiu paaiškinti kodėl bei tai, ką, mano manymu, reikėtų daryti su Kremliaus šantažu.
Atskirais punktais bandau išdėstyti tai, kas, mano žiniomis, vyko ir vyksta šiuose „tranzito reikaluose“:
– Mano žiniomis, iki šiol Lietuva nuosekliai konsultavosi su Europos Komisija ir gavo jos išaiškinimą, kad atitinkamų sankcionuotų prekių tranzitui į/iš Rusijos į Kaliningradą galioja sankcijos. Lietuva ėmėsi tokias sankcijas įgyvendinti.
– Kremlius, nuo pat pradžių žinodamas apie įvedamas ES sankcijas (viešai paskelbtos) suvaidino, kad yra labai nustebęs ir ėmė šantažuoti Lietuvą bei Briuselį, šaukdamas apie Lietuvos tariamai įvedamą „blokadą“, nors nei Lietuva ką nors įvedė, nei Kaliningradą ištiko kokia nors blokada – kaip buvo garantuotas tranzitas, taip ir liko, tik sankcionuojamų prekių tranzitas tapo nebegalimas per Lietuvą. Ir tai liečia tik 1 proc. tranzitu pervežamų prekių.
– Lietuvoje tokio Kremliaus šantažo, visų pirma, išsigando opozicija ir pradėjo šaukti, kam Lietuva provokuoja Kremlių. Kremlius laimėjo pirmą hibridinį prizą – paaiškėjo, kad Lietuvos opozicijos gebėjimas pasipriešinti Kremliaus šantažui yra labai jau menkas.
– Kaip galima spėti iš tos informacijos, kuri mus pasiekia iš Briuselio – kai kas Briuselyje taip pat išsigando tokio šantažo ir imasi iniciatyvos perrašyti savo pačių anksčiau Lietuvai pateiktą išaiškinimą: dabar jau bandoma teigti, kad tranzitui tarp Rusijos ir Kaliningrado Europos Sąjungos sankcijos neturėtų būti taikomos.
– Didžioji problema yra ne tai, ar per Lietuvą į Kaliningradą bus pervežamas sankcionuotas plienas ar ne. Kaip nors išgyventume, net jeigu jis ir būtų vežamas. Didžioji problema yra ne pats tranzitas, o tai, kad Europos Komisija/(šalys narės) yra linkusi nusileisti Kremliaus šantažui. Ypač, kai Kremlius savo šantažo taikiniu pasirenka Lietuvą. O tai reiškia, kad Kremlius yra gundomas tokį šantažą naudoti ir kitais atvejais. Ir tai yra ypač pavojinga Lietuvai. Nes Lietuva, tranzitas į Kaliningradą, „Suvalkų koridorius“ gali tapti nuolatiniu Kremliaus šantažo taikiniu, Kremliui siekiant bet kokių nuolaidų iš Vakarų: pvz. atšaukti kitas sankcijas ar sustabdyti ginklų tiekimą Ukrainai.
– Vakarai vis dar sunkiai mokosi, kaip elgtis su Kremliaus šantažu: pagaliau išmoko nebebijoti Kremliaus gąsdinimų dėl Ukrainos narystės Europos Sąjungoje perspektyvų; pradėjo net rimtesnius ginklus Ukrainai tiekti, nors iš pradžių taip pat labai bijojo piktos Kremliaus reakcijos. Tokio pobūdžio ankstesnės Vakarų baimės labai brangiai kainavo ir kainuoja Ukrainai. Paskutinių kelių dešimtmečių Vakarų pasidavimas Kremliaus šantažui yra tai, kas atvedė iki Rusijos karo prieš Ukrainą.
– Lietuvai tenka uždavinys toliau mokyti Vakarus nebijoti Kremliaus šantažo. Ne plieno pervežimai yra problema, o pasidavimas Kremliaus šantažui yra problema. Vakarai turi išmokti naujomis sankcijomis atsakyti į kiekvieną naują Kremliaus šantažo priepuolį, o ne ieškoti būdų, kaip naujomis nuolaidomis skatinti vis naujus šantažo priepuolius.
– Mes norime, kad Lietuvoje būtų kiek galima daugiau Vakarų kariuomenės, tam, kad galėtume atbaidyti Putino grasinimus ir šantažus. Ir tikimės, kad sulauksime tokios didėjančios Vakarų paramos su naujomis brigadomis, dislokuotomis Baltijos valstybėse. Suprantama, kad valstybių vadovai, kurių kariai yra dislokuoti Baltijos valstybėse, tikrai nenori, kad jų kariams tektų išmėginimas ginti Baltijos šalis nuo Rusijos tikros karinės invazijos. Todėl jie tampa ir ypatingai jautrūs Kremliaus šantažui. Tačiau jie turi atsiminti, kad pasiduodami Kremliaus šantažui jie tik didina pavojų savo kariams, o ne jį sumažina.
Štai dėl visų šių aplinkybių ir pritariu Prezidentui G.Nausėdai. Ypač dėl šantažo.
Ir paskutinis dalykas – su Rusijos šantažu, mano įsitikinimu, verta elgtis pagal Jiu-Jitsu filosofiją: išnaudoti priešininko šantažo galią prieš jį patį. Taip balandžio pradžioje pasielgė NATO ir nutraukė prieš 25 metus pasirašytą NATO-Rusijos sutartį. Nes Rusija nebe ta, su kuria buvo pasirašyta sutartis. Pats metas ir Europos Sąjungai bei Vakarams peržiūrėti visas sutartis, kokios kada nors buvo pasirašytos su Rusija. Būtų įdomių pasekmių.
O į kiekvieną šiandieninį Rusijos grasinimą (kad ir Lietuvai) Vakarai turėtų atsakyti nusiųsdami dar po vieną M-142 HIMARS raketų divizioną Ukrainai.
Kremliui „sekasi“ su grasinimais bei šantažu: tik jų dėka Švedija ir Suomija tampa NATO narėmis; Ukraina – žengia ES narystės keliu; Kremlius strategiškai jau pralaimėjo karą Ukrainoje.
Kremlius sėkmingai įrodo, kad nuo „hibridinės galios“, paremtos šantažo propaganda, iki „Kremliaus negalios“ yra tik vienas žingsnis – kai tie, kuriems tas šantažas yra skirtas, pradeda to šantažo nebebijoti. Europai yra verta šią pamoką išmokti“, – rašė A. Kubilius.
Prezidentas pirmadienį su kitais šalies vadovais aptars sankcijas Kaliningrado tranzitui
Prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį su kitais šalies vadovais aptars kilusią įtampą dėl Europos Sąjungos (ES) sankcijų Kaliningrado tranzitui įgyvendinimo.
Prezidentūra sekmadienį pranešė, kad vyks tarpinstitucinis pasitarimas dėl ketvirtojo ES sankcijų paketo Rusijai taikymo kartu su premjere Ingrida Šimonyte, Seimo pirmininke Viktorija Čmilyte-Nielsen, kitų valstybės institucijų atstovais.
Anksčiau šeštadienį prezidentas paskelbė, kad Vyriausybė turi skubiai pradėti konsultacijas su Europos Komisija (EK) dėl sankcijų Kaliningrado tranzitui įgyvendinimo.
„Vyriausybė turi skubiai pradėti konsultacijas su Europos Komisija, kad įgyvendinamos sankcijos nepažeistų nei Lietuvos interesų, nei tarptautinių susitarimų. Tik veikdami išvien, pasieksime, kad sankcijos būtų skaudžios šaliai agresorei“, – feisbuke šeštadienį parašė G. Nausėda.
Praėjusią savaitę įsigaliojus Europos Sąjungos sankcijoms, Lietuva apribojo plieno bei juodųjų metalų tranzitą į Kaliningradą, ir nurodė tai padariusi remdamasi EK išaiškinimu.
Maskva pirmadienį pareiškė, kad tranzito ribojimais pažeidžiami tarptautiniai susitarimai ir pagrasino atsaku. Lietuvos pareigūnai teigia, jog Rusija šalį dėl tranzito ribojimų kaltina nepagrįstai, nes ji tiesiog įgyvendina ES sankcijas.
