Rusijos grasinimai Lietuvai liejasi laisvai. Maskva niršta dėl Europos Sąjungos sankcijų, kurios šiuo metu draudžia dalies prekių tranzitą į ir iš Kaliningrado.
„Aš tiesiog norėčiau tai vadinti patikslinimais dėl tranzito prekių, kurios eina iš pagrindinės Rusijos teritorijos į Kaliningradą“, – kalbėjo prezidentas Gitanas Nausėda.
Anot europarlamentaro Petro Auštrevičius, Europos Komisija kuria ne „patikslinimus“, o išimtis, kurios leistų Rusijai tranzitu į ir iš Kaliningrado gabenti visas prekes.
„Mano žiniomis, taip, šio dokumento projektas jau yra, gal jis jau artėja ir į galutinio projekto stadiją.
Pagrindinis darbas arba tikslas šių visų patikslinimų, tai kad vienaip ar kitaip leisti, kad sankcionuotos prekės, judančios tranzitu iš Rusijos į Kaliningradą ir atgal, kirsdamos Lietuvos, o aš dar paminėčiau ir Lenkijos teritoriją, galėtų būti transportuojamos. Tai reikštų, kad sankcijų režimas, dalyje Europos Sąjungos teritorijų, tiesiog negaliotų“, – kalbėjo europarlamentaras Petras Auštrevičius.
Auštrevičius įsitikinęs: kurti išimčių Rusijai nereikėtų.
„Mano įsitikinimu, tai yra netinkamas veiksmas, jis nereikalingas, jis silpnina Europos Sąjungos sankcijų režimą ir sudaro prielaidas Rusijai toliau spausti Europos Sąjungą, reikalauti tolimesnių išimčių ir aš tai pavadinčiau keliu į tai, kad tolimesni Europos sankcijų paketai, būtų iš esmės stabdomi“, – teigė jis.
„Manau, kad būtų blogas precedentas, šiuo metu Kaliningrado tranzitui taikyti išimtis, nes tai reikštų, kad Rusijai pavyksta pasiekti savo, ir kad tas spaudimas, ta isterija informacinė duoda rezultatų.
Kas dar blogiau tai rodo, kad Kaliningrado tranzitui, yra taikomos ypatingai išlygos ir Rusija grįžtu prie to vėl ir vėl, mes sulauktumėm tik tai dar daugiau spaudimo, tas tranzitas būtų vykdomas specialiomis sąlygomis“, – teigė politologas Tomas Janeliūnas.
Kurios valstybės pasisako už sankcijų netaikymą tranzitui, Auštrevičius nedetalizuoja. Tačiau europarlamentaras aiškina, kad Rusijos spaudimas priimti jai palankesnius sprendimus Briuselyje jaučiamas.
„Tas tikslinimas atsirado dėl tikrai labai gerai surežisuotos Rusijos informacinės atakos prieš Lietuvą. Sukeliant propagandinę isteriją šiuo klausimu. Paskui, pasinaudojant kitais lobizmo kanalais, nebūtinai mums visais žinomais, turint prieigą prie Europos politikų ar ekspertų, sukuriant įvaizdį, kad reglamento sankcijų arba tranzito sankcionuotoms prekėms tarp Rusijos ir Kaliningrado ir atvirkščiai yra tiesiog būtini“, – sakė P. Auštrevičius.
Spaudimą iš Rusijos labiausiai jaučia nuo jos dujų priklausomos valstybės.
„Per pus nutraukė dujų tiekimą Vokietijai ir tai kelia, matyt, dar papildomą susinervinimą vokiečiams, kurie ieško progų, kad tik tai nesuerzintų Rusijos dar labiau“, – kalbėjo politologas.
Tiesa, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas aiškina, kad galutinio sprendimo dar nėra. Esą Europos Komisija gali nuomonės ir nekeisti, toliau leisti taikyti sankcijas tranzitu gabenamoms prekėms.
„Visa tai yra labai preliminaru, tai yra interpretacijos, kol kas mes neturime nei dokumento, nei aiškių kažkokių signalų, viskas aiškės kitą savaitę, bet faktas jeigu atsiranda išimtys, jeigu atsiranda skylės sankcijų mechanizme, Rusija eskaluodama situacija ir geldama geopolitinę temperatūrą rando progų kaip paspausti Europos sąjungą. Išimtys gali nužudyti pačias sankcijas, kuo daugiau išimčių, tuo mažiau sankcijų poveikio“, – sakė Seimo narys Laurynas Kasčiūnas.
Tuo metu G. Nausėda sako, kad Lietuva išlaikys per savo teritoriją gabenamų prekių kontrolę.
„Lietuva turi išlaikyti ir išlaikys per savo teritoriją vežamų prekių kontrolę ir negali būti kalbos apie jokius „koridorius“, kaip ir jokių minčių apie nuolaidžiavimą Rusijai“, – teigė G. Nausėda.
Po Europos Vadovų Tarybos toną griežtina ir Gitanas Nausėda, kuris ragina Lietuvos Vyriausybę skubiai pradėti konsultacijas su Europos Komisija, kad įgyvendinamos sankcijos, anot jo, nepažeistų nei Lietuvos interesų, nei tarptautinių susitarimų.
