Pasak aktoriaus Arūno Sakalausko, dirbę Maskvoje paprastai režisieriai gali pasiekti pasaulinę teatro sceną, iš Lietuvos tai neįmanoma, todėl ir Rimui Tuminui išvykimas į Maskvą buvo svarbus. O Rusijos televizijai davus interviu už savo pasisakymus jis buvo pasmerktas lietuvių ir Lietuvos teatro pasaulio.
Tačiau pats Rimas Tuminas tada tvirtino, jog pasisakymai buvo iškreipti ir gailėjosi sutikęs duoti interviu. A. Sakalauskas pripažino, kad šis skandalas stipriai pakeitė režisierių.
Arūnas Sakalauskas (Lukas Balandis/ BNS nuotr.)
„Jam buvo skaudu, galbūt tikėjosi, kad viskas kitaip baigsis. O tuo metu visi buvo įsiaudrinę dėl karo ir visi negailestingi tokiais atvejais. Jautė didelę nuoskaudą, lygtai būtų kažą išdavęs, jį kaltino lyg jis būtų išdavęs, bet nieko jis neišdavė”, – sakė jis.
Žurnalistė Birutė Vyšniauskaitė pažymėjo, kad tai, jog R. Tuminas buvo išvarytas iš savo paties sukurto teatro, jam buvo pats skaudžiausias gyvenimo virsmas. Dėl šio teatro jis išskrido į Izraelį dieną prieš prasidedant „Hamas” išpuoliui, o prasidėjus atsisakė grįžti, nes nenorėjo palikti aktorių ir savo teatro.
R. Tumino atsidavimas darbui: „Sugebėdavo bet kuriam aktoriui parodyti, kaip turi tai atrodyti"
Aktorius Arūnas Sakalauskas režisierių Rimą Tuminą prisimena kaip romantišką, svajoklišką asmenybę, niekada nekeliančią balso. Jo prisiminimais, režisierius susinervinti galėdavo dėl techninių problemų, bet ant žmogaus niekuomet neišsiliedavo.
Tą patvirtino ir jo draugas Daumantas Todesas, pastebėjęs, kiek širdies režisierius įdėdavo į savo darbą, repetuodavo 100-us kartų ir įsimindavo sunkiai pastebimus dalykus.
„Su žmonėmis jis scenoje jau būdamas tikrai pavargęs nuo savo ligų, nuo savo vargų sugebėdavo bet kuriam aktoriui tiksliai parodyti, ne papasakoti, o parodyti, kaip turi tai atrodyti. Maskvoj, kai buvo jo pastatymas „Karas ir taika“ ir Rimas labai sunkiai tuo metu sirgo, aš mačiau, kaip jis aktoriams rodo, ką jie turi padaryti, kiekvieną gestą, mimika“ – pasakojo D. Todesas.
Scenografas Adomas Jacovskis Žinių radijo laidoje „Dienos klausimas“ neslėpė, kad apie neseniai šį pasaulį palikusį draugą kalbėti labai sunku.
„Su juo lengva buvo bendrauti ir jis daug kam padėdavo, buvo darboholikas. Sakydavau: „Pailsėk, pasėdėk, pažiūrėk į dangų, kaip debesys plaukia“, o jis nemokėdavo ilsėtis“, – pridūręs, kad kaip R. Tuminas buvo geležinis žmogus darbe, prisiminė A. Jacovskis.
D. Todesas apie mirtį: „Jis jos ir bijojo, ir nebijojo“
Rimo Tumino šeimos draugas Daumantas Todesas su juo suartėjo 1990 metais, jų žmonos taip pat labai gerai sutarė. „Žinių radijo“ laidoje pašnekovas užsiminė, kad nesijautė bendraujantis su genijumi, jam R. Tuminas buvo draugas.
„Tam, kad prisimint, reikia kažką užmiršt, mes [R. Tumino] neužmiršim“, – apie artimą draugą kalbėjo D. Todesas.
D. Todesas pastebėjo, kad R. Tuminas turėjo gana sudėtingą požiūrį į mirtį, apie kurią mėgdavo kalbėti iki išnaktų.
„Jis jos ir bijojo, ir nebijojo. Rimas sakė: „Reikia susidraugaut su mirtimi“, ir jam tai pavyko“, – laidoje pabrėžė pašnekovas.
Pasak jo, giliausi jų pokalbiai būdavo apie gyvenimą, mirtį ir kūrybą. Kaip D. Todesas pasakojo, Rimas su juo tarsi tikrindavo savo mintis pasakodamas savo pirmines kūrybines idėjas.
„Rimas ateidavo, sakykime, prieš sezono pradžią ir pasakodavo, kaip jis pradės sezoną, ką jis nori daryti ir mes dažnai labai baigdavome savo kalbas vėlai, tai būdavo 2-3 nakties“, – dalinosi prisiminimais artimas R. Tumino draugas.
Romanas su Eugenija Pleškyte
Žurnalistė Birutė Vyšniauskaitė Žinių radijo laidoje prisiminė, kad su R. Tuminu jų keliai susidūrė 2011 metais, kai ji kūrė filmą apie Eugeniją Pleškytę ir apie ją kalbėjo su režisieriumi.
„Buvau labai labai nustebus, kad jisai parskrido iš Maskvos ir tikrai rado nemažai laiko pabendrauti, nusifilmuoti tam filmui. Aš atėjau ir sakau jam: „Jeigu jūs irgi kalbėsit, kokia jinai buvo graži, talentinga, tai galit iš viso nekalbėti“. Jis sako: „Aš tau papasakosiu apie savo romaną su Eugenija“, – neįprasto atsakymo iš R. Tumino tuomet sulaukė B. Vyšniauskaitė.
Ji užsiminė, kad jis nepapasakojo tos istorijos, o, jos akimis, tarsi atliko vaidmenį.
„Mes jautėme gyvenimą, nors tai buvo mūsų bėdos, gėdos, vargai, nelaimės, o meilė visada nelaimė, bet tos nelaimės metams prabėgus įrodė, kad tu toje nelaimėje gyvenai. Jei mylėjai, tai mylėjai. Jei bijojai, tai bijojai. Jei geidei, tai geidei, bet tu ten gyvenai, tu tame gyvenai, pajutai gyvenimo virsmus, ko gi daugiau reikia“, – taip savo romaną apibūdino B. Vyšniauskaitei interviu metu.
Visą pokalbį žiūrėkite Žinių radijo laidoje „Dienos klausimas“ klausykite čia:
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
jusu veikla su V.Karaliaus zodziais: “ Gamta negyvena nei praeitimi, nei ateitimi: ji amzino dabartis”—- Jusu darbai tai = gamtoje buvimas.
Ilsetis Ramybeje linkiu amz. At. Rimai Tuminai.
Uzuojauta artimiesiems.
