Anapilin išėjusį Tuminą aktorius Sakalauskas prisimena su ašaromis akyse: papasakojo apie paskutinį pokalbį

Mirė Italijoje

Prie Vilniaus mažojo teatro, kurio vienas iš įkūrėjų buvo Rimas Tuminas, žmonės neša gėlių ir stabteli mintyse prisiminti ne tik Lietuvoje, bet ir daugelyje pasaulio šalių pėdsaką palikusį režisierių. Dešimtmetį kovojęs su vėžiu jis mirė Italijoje, vienos klinikos reanimacijos palatoje, trūkus kraujo krešuliui plaučiuose. Kaip sako jį pažinoję kolegos, liga jis nesiskundė, nors ir buvo sunku.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Koršunovas apie „jauno žmogaus“ nuolaidą teatre: „Norėčiau, kad tos kainos būtų mažesnės“

Gitanas Nausėda išreiškė užuojautą dėl Rimo Tumino mirties: tai buvo išskirtinė asmenybė

Juozas Statkevičius prisiminė paskutinį pokalbį su Rimu Tuminu: turėjo neįgyvendintų planų

„Kažkada jis yra pasakęs, kad nekariausiu su ta liga, jisai kūrė, jisai nepaliaujamai kūrė, tai buvo didžioji jo kova su liga, jam pasakė, kad ilgai negyvens, o jis gyveno 10 metų“, – sako režisierius Oskaras Koršunovas. 

Statė spektaklį

Pastaruoju metu Italijoje su Kinijos aktoriais režisierius Tuminas repetavo Čechovo „Vyšnių sodą“. Spektaklio premjerą planavo rugpjūtį Šanchajuje.

 „Jisai buvo kūryba, jo gyvenimas buvo kūryba. Kai jis kurdavo, nesirgdavo tuo metu, netgi būdavo, negali paeiti, atrodo, o tik pradeda statyti, vėl gyvas“, – kalbėjo aktorius Andrius Žebrauskas.

Kolegos prisimena paskutinius pokalbius su Tuminu.

„Aš ėjau Vilniaus gatve, išgirdau beldimą į kavinės langą, atsisukau, ten buvo už lango stiklo Rimas.

Matėsi, kad jam labai sunku, kad jis labai pergyveno dėl to, kaip buvo suvoktas, kad jisai su ašaromis akyse kalbėjo“, –  prisiminė O. Koršunovas. 

Skandalingas interviu

R. Tuminas 15 metų Maskvoje ėjo Valstybinio akademinio Vachtangovo teatro meno vadovo pareigas. 2021-aisiais režisierius duodamas interviu Rusijos televizijai pareiškė nesureikšminantis Lietuvos okupaciją lėmusio Motolovo ir Ribentropo pakto bei nelaikantis rusų okupantais. Kai Lietuvoje dėl tokių žodžių kilo pasipiktinimas, Tuminas tai pavadino provokacija, sakė, kad paskelbta tik dalis jo žodžių, prašė televizijos pateikti pilną interviu.

„Menininkas papuolęs į istorijos, baisios istorijos krumpliaračius, naikinančius. Jis nebandė nei teisintis, nei ką“, – sako O. Koršunovas. 

Pastaruoju metu režisierius jautėsi atstumtas dėl to, kad paskutiniu gyvenimo etapu dirbo Maskvoje. Rusijai 2022-ųjų vasarį pradėjus plataus masto karą Ukrainoje, Vilniaus mažasis teatras kultūros ministrui pareikalavus atleido Tuminą iš meno vadovo pareigų. Režisierius pasitraukė ir iš pareigų Vachtangovo teatre. Ši istorija, anot kolegų, nepaneigia jo indėlio teatro istorijai.

„Gilus filosofiškas teatras, unikalios metaforinės teatrinės kalbos, kuri specifiška Lietuvai, lietuviškam jautrumui“, – sako O. Koršunovas. 

„Jis švelniai įeidavo į žiūrovų širdis, nerėkaujant, nedeklaruojant, o tiesiog pamąstant. Baigėsi epocha, baigėsi“, – kalbėjo aktorius Arūnas Sakalauskas. 

Su ašaromis akyse A. Sakalauskas prisimena Tuminą, kuris, anot jo, buvo labai šviesus žmogus.

„Jis nekeldavo balso niekada, nekeldavo balso, labai juokingai rodydavo, ką reikėtų padaryt. Pervaidindamas aišku“, – prisiminė A. Sakalauskas. 

Aktorius Andrius Žebrauskas sako, kad Tuminas buvo tas žmogus, dėl kurio jis persigalvojo mesti aktorystę.

„Kai jis atėjo, prasidėjo tikra teatrinė kelionė, nes nuo tada tiesiog ryte ateidavom ir vakare išeidavom skaudančiais pilvais nuo juoko, buvo tiesiog rojus“, – prisiminė A. Žebrauskas. 

„Jisai visada žiūrėjo būtent iš žmogiškos pusės, teatras turi būti kaip namai, trupė turi būti kaip šeima. Tai idealistas, humanistas, visiškai atsidavęs teatrui, kūrybai, žmonėms, kuriuos vedė“, – kalbėjo O. Koršunovas. 

A. Sakalauskas paskutinį susitikimą su Tuminu prisimena su šypsena.

„Mažajam teatre susitikome, mes vadinom Dėdė Vania, aš apsivedžiau, jisai priėjo, sako, seniai sakiau, kad po 50 metų visos santuokos turi būti negaliojančios“, – prisiminė A. Sakalauskas.