„Rimas Tuminas buvo išskirtinė asmenybė, formavusi Lietuvos teatro ir kultūros istorijos fenomeną“, – sakė šalies vadovas.
„Režisierius 1998m. apdovanotas LDK Gedimino ordino Komandoro kryžiumi. Prezidentas reiškia užuojautą režisieriaus artimiesiems ir teatro bendruomenei“, – rašoma prezidentūros pranešime.
Mirė režisierius R. Tuminas
Eidamas 73-iuosius metus mirė vienas žymiausių Lietuvos teatro režisierių Rimas Tuminas.
Šią žinią savo „Facebook“ profilyje trečiadienį paskelbė režisierė Andželika Cholina.
„Rimas Tuminas. RIP, Maestro…Ačiū už VISKĄ“, – rašė A. Cholina.
Režisierius pastaraisiais metais dirbo Izraelyje, Italijoje, jis sirgo onkologine liga.
R. Tuminas buvo vienas Vilniaus mažojo teatro steigėjų, 1994 metais jis apdovanotas Lietuvos nacionaline kultūros ir meno premija. Jis daugiau nei dešimtmetį yra dirbęs Rusijoje, gavęs šios šalies apdovanojimų.
Kaip skelbia Vilniaus mažasis teatras, R. Tuminas 1974-aisiais baigė TV režisūrą Lietuvos valstybinėje konservatorijoje (dabartinė Lietuvos muzikos ir teatro akademija), 1978-aisiais baigė režisūrą A. Lunačiarskio teatro meno institute Maskvoje.
1979-1994 jis dirbo režisieriumi ir vyriausiuoju režisieriumi Lietuvos valstybiniame akademiniame dramos teatre (dabartinis Lietuvos nacionalinis dramos teatras), vėliau metus jam vadovavo.
1990-aisiais jis įkūrė Vilniaus mažąjį teatrą, iki 2022-ųjų buvo jo meno vadovas.
Jis nuo praėjusio amžiaus devinto dešimtmečio dirbo pedagoginį darbą Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Vaidybos ir režisūros katedroje, taip pat yra dėstęs Vilniaus dailės akademijoje.
R. Tuminas pastatė daugiau nei 60 spektaklių pagal Rusijos, Lietuvos kitų šalių dramaturgų kūrinius, tarp jų – V. Kukulo ir R. Tumino „Čia nebus mirties“, Antono Čechovo „Vyšnių sodą“, „Dėdę Vanią“ „Žuvėdrą“, „Tris seseris“, Bertoldo Brechto „Galilėjų“, „Nusišypsok mums, Viešpatie“ pagal rašytoją Grigorijų Kanovičių, Michailo Lermontovo „Maskaradas“, Williamo Shakespeare’o „Romeo ir Džuljetą“, Nikolajaus Gogolio „Revizorių“, Samuelio Becketto „Belaukiant Godo“, Mariaus Ivaškevičiaus „Madagaskaras“ ir „Mistrą“, Johano Wolfgango Goethe’s „Faustą“, Henriko Ibseno „Šmėklas“ ir kitus.
Jo darbai buvo rodomi įvairiose pasaulio teatrų scenose: JAV, Kanadoje, Suomijoje, Švedijoje, Norvegijoje, Danijoje, Islandijoje, Lenkijoje, Rusijoje, Ukrainoje, Slovakijoje, Estijoje, Latvijoje, Anglijoje, Olandijoje, Prancūzijoje, Šveicarijoje, Vokietijoje, Belgijoje, Austrijoje, Italijoje, Pietų Korėjoje, Kolumbijoje, Meksikoje, Kinijoje, Rumunijoje. Daugelis spektaklių pelnė įvairių prizų tarptautiniuose teatrų festivaliuose.
2007 - 2022 metais R. Tuminas Maksvoje ėjo Valstybinio akademinio J. Vachtangovo teatro meno vadovo pareigas, 2021-aisiais jis pelnė Rusijos vyriausybės kultūros premiją, tačiau pasitraukus iš šio teatro vadovo pareigų po Rusijos invazijos į Ukrainą, 2022-aisiais ji buvo atšaukta. Režisierius yra dukart pelnęs svarbiausią Rusijos teatro apdovanojimą – Auksinę kaukę.
Dėl savo pasisakymų Rusijos žiniasklaidai 2021-aisiais režisierius buvo sulaukęs kritikos, tuomet duodamas interviu Rusijos televizijai R. Tuminas pareiškė nesureikšminantis Lietuvos okupaciją lėmusio Motolovo ir Ribentropo pakto bei nelaikantis rusų okupantais.
Lietuvoje kilus pasipiktinimui dėl tokios menininko pozicijos, R. Tuminas tuomet tai pavadino prieš jį įvykdyta provokacija, sakydamas, kad paskelbta tik dalis jo žodžių, bei sakė paprašęs televizijos paneigimo su pilnu interviu įrašu bei tekstu.
Rusijai 2022-ųjų vasarį pradėjus karą Ukrainoje, Vilniaus mažasis teatras su teatro įkūrėju ir meno vadovu R. Tuminu nutraukė darbo sutartį, pats režisierius skelbė jau anksčiau pasitraukęs ir iš pareigų J. Vachtangovo teatre.
