Lietuva statistinėse lentelėse turės dar vieną pirmavimo poziciją. Prie savižudybių, mirčių keliuose, santykinės emigracijos rekordų galime pridėti ir kepenų cirozę: šia dažniausiai alkoholizmo sukelta liga Europos Sąjungoje daugiausia serga lietuviai. Tarptautinėje konferencijoje apie girtuoklystės prevenciją paskelbta tiek faktų, kad Lietuvos degtindariams ir aludariams turėtų kaisti ausys.
Vyrai gėrė, vyrai gers...
Štai Lietuvoje ir kaimyniniuose kraštuose per 12 nepriklausomybės metų (1990-2002 metais) alkoholio vartojimas didėjo 18 procentų. Tuo metu kitame pasaulio krašte - Australijoje - per tą patį laikotarpį spiritinių gėrimų išgerta septintadaliu mažiau.
Mūsų šalyje išgerti dar daugiau svaigalų tiesiog nebeįmanoma. Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Antanas Goštautas palygino, kad Lietuvoje medicininę pagalbą teikia apie 12 tūkst. gydytojų, o alkoholio galima įsigyti 16 tūkst. pardavimo vietų. „Tiekimas yra geriau organizuotas nei medicininė pagalba“, - daro išvadą A.Goštautas.
Tiesa, šiandien tarp vyrų abstinentų yra kiek daugiau nei 1972 metais, tačiau taurelę vis dar kelia apie 86 proc. Lietuvos vyrijos.
„Tuo metu stipriosios lyties gyvenimo trukmė Lietuvoje ir Latvijoje yra maždaug 12 metų trumpesnė nei senosiose ES šalyse,“ - pabrėžė Varšuvos psichiatrijos ir neurologijos instituto mokslininkas Jacekas Moskalewiczius. Klausantis jo pranešimo akis badė dar viena Lietuvą išskirianti kreivė: anot statistikos, mūsų šalyje 100 tūkst. gyventojų tenka daugiau kaip 30 cirozių ir kitų kepenų ligų. Pagal šį rodiklį Lietuvai nėra lygių Europos Sąjungoje.
„Žinant kad Lietuvoje vienas gyventojas išgeria daugiau kaip 14 litrų gryno alkoholio, o realiai turbūt apie 20 litrų, tas kepenų ligų gausėjimas manęs visiškai nestebina,“ - komentavo A. Veryga.
O vaikai gerti dar mokosi...
Tačiau padėti girtuokliams, arba „šlapjurgiams“, kaip sakydavo Donelaitis, yra daug efektyvių priemonių. Geriausi kovos su svaigalų vartojimu būdai - jų prieinamumo mažinimas ir akcizų didinimas. O svaigiųjų gėrimų reklamos draudimas ar tik švietimas yra neefektyvus. Tokias išvadas pateikė prof. Thomas F. Baboras iš Konektikuto universiteto.
„Reklamos draudimas yra efektyvus, bet ne toks kaip didesni mokesčiai ar sumažintas prieinamumas. Pats pranešėjas paminėjo, kad reklama labiausiai veikia vaikus. Mes siūlome, kad mokyklose būtų privaloma mokyti sveikos gyvensenos: aš manau, kad tai yra taip pat svarbu kaip mokyti matematikos, o gal net svarbiau. Turėtų būti rimta sistema, ir toks švietimas būtų efektyvus“, - teigė A. Veryga.
Galiausiai A.Goštautas užsiminė, kad lietuviai žalingų įpročių jau dvyliktoje klasėje būna prisimokę. „Alkoholio vartojimo modelis kartojasi iš kartos į kartą, todėl darbą reikia pradėti dar pradinėse klasėse“, - teigė jis.
Marijus Širvinskas
