Seimo Pirmininkė Irena Degutienė sako mananti, kad jau atėjo laikas didinti minimalią mėnesinę algą (MMA). Ji, priešingai negu Premjeras Andrius Kubilius, nesutinka, kad minimalios mėnesinės algos ir darbo rinkos santykių liberalizavimo klausimai turėtų būti svarstomi kartu.
„Aš manau, kad šiandien tikrai yra ta situacija, kai mes jau galime ir privalome didinti MMA, nes išties, kada tu pasižiūri europinį žemėlapį, kur kokia yra MMA ir kada Lietuva yra trečia nuo galo pagal MMA dydį, tai tikrai nepuošia nei mūsų valstybės, nei mūsų žmonių. Ir kai sakome, kad mes norime tai susieti su darbo santykių liberalizavimu ir per tai saugoti darbo vietas ir sumažinti emigraciją, tai aš manau, kad kaip tik MMA padidinimas turėtų duoti tokį rezultatą“, – trečiadienį „Žinių radijui“ sakė I. Degutienė.
Seimo Pirmininkė pažymėjo, kad MMA kėlimo ir naujo Darbo kodekso, liberalizuojančio darbo rinkos santykius, priėmimo klausimai yra skirtingi procedūriškai, ir juos sulieti į vieną nėra tikslu.
Diskusijos dėl darbo rinkos santykių liberalizavimo, jos požiūriu, turi vykti Trišalėje taryboje ir sutarimas būti pasiektas ten.
„Dar kartą noriu pabrėžti – tam yra Trišalė taryba. Darbdaviai ir profsąjungos. Ir ten vyksta argumentuota kalba, kur turi visi suvokti, ką galima daryti ir ko negalima daryti“, – kalbėjo ji.
I. Degutienės teigimu, Trišalė taryba šiuo klausimu sutarimo dar nepasiekė, Vyriausybė dėl visų nuostatų tvirtos nuomonės dar irgi neturi, todėl vertinti naują Darbo kodeksą kol kas anksti – neaišku, koks variantas pasieks Seimą.
Vis dėlto ji pažymėjo, kad ją stebina naujojo Darbo kodekso nuostata, sakanti, kad 65 metų sulaukusius asmenis galima atleisti.
„Man labai kelia nuostabą ir nežinau, ir neturiu atsakymo, ar tai nėra diskriminacija pagal amžių, kad būtų atleidžiami žmonės, kuriems sukanka 65 metai. <...> Jeigu Darbo kodeksas bus pateiktas Seimui, mes prašysime Lygių galimybių kontrolierės raštiškos išvados šiuo klausimu“, – sakė Seimo Pirmininkė.
A. Kubilius pirmadienį sakė, kad pritartų minimalaus mėnesinio atlyginimo didinimui, jeigu būtų liberalizuotas Darbo kodeksas. Tokiu atveju MMA 50 litų jau būtų galimi didinti nuo šių metų liepos, o 900 litų ribą pasiekti nuo 2013-ųjų.
„Rūpi, kad Lietuvos žmonės turėtų daugiau darbo vietų, kad Lietuvos verslas kurtų daugiau darbo vietų, žmonės galėtų įsidarbinti ir kartu, kad tos darbo vietos būtų geriau apmokamos“, – sakė A. Kubilius.
Pasak Ministro Pirmininko, tyrimų duomenimis, nesubalansuotas MMA didinimas gali sumažinti darbo vietų skaičių iki 5 proc., o norint, kad taip nebūtų, turi būti sudarytos sąlygos verslui, kad šis galėtų patogiau kurti naujas darbo vietas. Kaip vienintelė to išeitis įvardijamas darbo santykių lankstumas.
„Darbo santykių lankstumas yra viena iš pamatinių nuostatų, leidžiančių verslui kurti daugiau darbo vietų, todėl darbo santykių lankstumo didinimas yra viena iš esminių sąlygų, kad Lietuvoje rastųsi daugiau darbo vietų, o atitinkamai kiti sprendimai, įskaitant ir dėl minimalios algos, gali padėti pasiekti, kad tos darbo vietos būtų geriau apmokamos. Tačiau nesubalansuoti sprendimai, pavyzdžiui, dėl minimalios algos, <...> jų rezultatas gali būti toks, kad padidinus minimalią algą darbo vietų natūraliai skaičius sumažėtų“, – sakė A. Kubilius.
Premjero vertinimu, MMA galėtų būti keliama dviem etapais: nuo liepos 1 dienos – iki 850 litų, o nuo 2013-ųjų – 900 litų.
„Minimalios mėnesio algos didinimas neturėtų būti siejamas su darbo santykių liberalizavimo klausimu“, – pirmadienį teigė Seimo Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narys, Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Rimantas Jonas Dagys.
