„Aš tikėjausi, kad gal bus daugiau. Bet sunku pasakyti, ar tai yra daug, ar mažai. Aš manau, daugelis galvoja, kada bus pakviesti ir tikrai atliks šitą privalomąją karinę tarnybą“, – Žinių radijui sakė A.Butkevičius.
Trečiadienio duomenimis, norą atlikti privalomąją karinę tarnybą šiuo metu yra pareiškę 159 asmenys.
Pasak A.Butkevičiaus, įmanoma, kad iš savanorių būtų surinkti visi planuojami šaukti 3 tūkst. karių, tačiau tam reikėtų užtikrinti daugiau motyvacijos priemonių.
„Aišku, kada vyko diskusija Parlamente ir mes diskutavome apie šių įstatymo projektų parengimą, buvo kalbama, kad tikrai gali būti 2–3 tūkst. savanorių. Bet, aišku, tam reikalingos tam tikros motyvacinės priemonės, kurios, aš manau, jau yra ir įgyvendintos“, – sakė ministras pirmininkas.
Ketvirtadienį Seimas planuoja apsispręsti dėl papildomų socialinių garantijų ir reikalavimų šauktiniams.
Pagal Karo prievolės įstatymo pataisų projektą, į privalomąją karo tarnybą bus šaukiami vyrai nuo 19 iki 26 metų. Savanoriškai ateiti tarnauti galės 18-38 metų asmenys.
Šaukimas bus vykdomas teritoriniu principu. Planuojama sudaryti šešias šaukiamųjų eiles pagal regionus. Tuomet iš tų sąrašų bus atrinkti asmenys, kurie pagal įstatymo normas gali būti pašaukti atlikti privalomąją karo tarnybą.
Atsižvelgiant į šauktinio tarnybos vertinimą, kas mėnesį bus kaupiama speciali įmoka. Ji svyruotų nuo 170 iki 70 eurų per mėnesį. Šis kaupiamasis fondas ketvirtadaliu padidės, jeigu jaunuolis į privalomąją karo tarnybą atvyks savo noru.
Anksčiau krašto apsaugos ministras Juozas Olekas taip pat yra minėjęs, kad be to kiekvienas šauktinis gautų 140 eurų išmoką.
Pateiktame projekte taip pat numatyta galimybė atidėti būsto paskolos mokėjimą iki privalomosios karo tarnybos pabaigos.
Atsižvelgdamas į susidariusią geopolitinę padėtį kovą Seimas priėmė įstatymo pataisą ir grąžino privalomąją karo tarnybą. Jau šį rudenį planuoja į kariuomenę pakviesti 3-3,5 tūkst. šauktinių.
