Laisvės alėjos rekonstrukcijos darbai nuo pat pradžių nesiklostė taip sklandžiai, kaip turbūt norėjo Kauno valdžia. Sutartis su konkursą laimėjusiais projekto rangovais UAB „Autokausta“ pasirašyta dar 2014 m., o darbų imtasi 2015 m. Rekonstrukcijos startui sutrukdė vienos iš konkurse dalyvavusių įmonių ir Kauno miesto savivaldybės teisminiai ginčai.
Kaip portalui tv3.lt pasakojo buvęs Kauno meras, dabartinis miesto savivaldybės opozicijos lyderis, konservatorius Andrius Kupčinskas į valdžioje po 2015 m. savivaldos rinkimų įsitirtinęs „Vieningasis Kaunas“, su meru Visvaldu Matijošaičiu priešakyje, nutarė, kad Laisvės alėjos rekonstrukcijos I etapo darbus pabaigs 9 mėnesiais anksčiau negu buvo numatyta, tai yra iki 2017 m. vasario mėnesio 20 d.
Vis dėlto, anot A. Kupčinsko, nors valdantieji pasiryžo sukti greičiau, vien plytelių, kuriomis klojamas alėjos grindinys paieškos užtruko, o tas, kurias sudėjo ėmė gąsdinti defektais.
„Žmonės pradžioje piktinosi, kad pusmetį apskritai braidė po molį, nes nebuvo plytelių. Architektas įsigeidė išskirtinių figūrinių, lygiagretainio formos plytelių ir dabar yra kaip yra, nors patys rangovai sako, kad turėtų būti dedamos stačiakampės, kvadratinės, kad vienodas plytelių apkrovimas būtų, kad nelūžinėtų kampai. O juk visada aštrūs kampai, kai patiria didesnį spaudimą, lūžta. Dar net žiemos nebuvo, o jau plytelės deformuojasi. Vargu, ar neturėsime to, kas buvo Vilniuje su Gedimino prospektu“, – piktinosi A. Kupčinskas.
Svarstys, ar kreiptis į teisėsaugą
A. Kupčinskas neslėpė įtariantis, kad plika akimi matomi iš Kinijos atplukdytų granito plytelių defektai gali būti susiję su neprofesionalių Laisvės alėjos rekonstrukcijos projekto architekto Šarūno Kiaunės darbu.
Opozicijos atstovas atkreipė dėmesį į vieną keistą sutapimą – Š. Kiaunė priklauso valdančiųjų „Vieningojo Kauno“ visuomeniniam judėjimui.
„Architektas yra laimėjęs viešuosius pirkimus, jis projekto architektas yra bet, sutapimas ar ne, tačiau nuolaidžiaujama žmogui, kuris priklauso „Vieningajam Kaunui“. Taigi, matyt, tas ir įtakojo, kad pusmetį buvo renkamos plytelės, nes tai iš vienur netiko, tai iš kitur, ieškoma tai Lenkijoje, tai Ukrainoje, tai Skandinavijoje, tai Kinijoje. [...]
Tai yra neūkiškumas, važiuojama senais bėgiais, bet nekontroliuojamas rangovas. Yra ypač daug leidžiama pačiam projekto architektui koreguoti. Rangovas, laimėjęs viešuosius pirkimus, vykdo tai, kas jam priklauso, bet, kaip visada, yra galimybė keisti projektą, o architektas tuo mėgaujasi.
Turi būti principingumas, pirmiausiai, iš savivaldybės vadovybės pusės. Kitas dalykas – bendras sutarimas su architektu, o kai ranka ranką tepa architektas ir savivaldybė ir nėra principingumo, tai taip ir gaunasi su tomis pačiomis plytelėmis“, – aiškino A. Kupčinskas.
Ar šioje situacijoje galima įžvelgti ir nusikalstamos veikos požymių? Pašnekovas tikino, kad tai turėtų spręsti teisėsauga. A. Kupčinsko teigimu, Kauno miesto savivaldybės opozicijos atstovai kreipimosi į teisėsaugos organus galimybę apsvarstys artimiausiu metu.
„Čia mes kalbėsimės. Su frakcija buvome susirinkę, nors daugelis atostogauja, praėjome tomis išklotomis plytelėmis. Stebėjomės ir pasipiktinome. Mūsų frakcijos nariai reaguos į tai ir rugsėjo 6 dieną, kai įvyks savivaldybės tarybos posėdis, atkreipsime valdančiųjų dėmesį, nes kol kas jie mėgaujasi vasaros ramybe“, – sakė A. Kupčinskas.
Ragino neieškoti politikos
Portalo tv3.lt kalbintas Laisvės alėjos rekonstrukcijos architektas Š. Kiaunė pripažino, kad dalis iškloto grindinio plytelių yra suskilinėjusios, nutrupėjusios, tačia tame problemos neįžvelgė.
„Keista. Objektas yra nepabaigtas, nepriduotas. Jau yra atvežtų suskilinėjusių plytelių, o skilinėja, nes akmuo yra natūralus. Aš neturiu, ką pasakyti. [...] Gal ten brokuotos plytelės. Nematau aš problemos.
Gal ir yra nuskilę, tai pakeis, jei jos įdėtos brokuotas. Konteineryje atvežtos po kelionės jau būna suskilusios, nutrupėjusios natūraliai“, – aiškino Š. Kiaunė.
„Visaip gali būti – gali atlaikyti, gali ir neatlaikyti. Renkam, kad atlaikytų. Parametrai uždėti dideli, plytelės brangios. Jeigu jie laikosi techninio projekto, kas yra suprojektuota, tai viskas bus gerai“, – teigė architektas, klausiamas, ar jau dabar skilinėjančios grindinio plytelės „išgyvens“ šaltąjį metų periodą.
„Kaip pakeisti plyteles? Plytelėms uždėti parametrai, techninės specifikacijos, atsparumai, gniuždymai, krūva normą. Kaip keisti, jeigu jos atsako į tai, kokios turi būti, tai viskas bus gerai. Jeigu jos neatsako, tai čia ne architektas sprendžia, tai yra techninės priežiūros reikalas, yra atsakovas, rangovas, kurie turi žiūrėti, ką jie čia kloja. Aš neturiu prietaisų to patikrinti. Mes atsakingi už gaminio formatą, kokybės siūles, kas vizualiai matoma“, – pridūrė architektas.
Š. Kiaunė neslėpė, kad yra visuomeninio judėjimo „Vieningasis Kaunas“ narys, tačiau kartu pažymėjo, jog konkurso būdu Laisvės alėjos rekonstrukcijos projekto architektu tapo dar tada, kai valdžioje buvo įsitvirtinę konservatoriai.
„Mes projektavome ir statybas pradėjome dar prie konservatorių, tai aš tame projekte nematau jokios politikos. Čia spekuliacijos“, – pažymėjo Š. Kiaunė.
„Kabinėtis“ neketina
Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Petrauskas portalui tv3.lt teigė, kad naujų Laisvės alėjos grindinio plytelių skilinėjimas yra natūralus procesas, taigi dėl to baimintis esą nereikėtų.
„Mano asmenine nuomone ir mūsų specialistų nuomone, tai yra normalus technologinis procesas, kurio metu būna tam tikrų trukdymų, nesusipratimų ar kažko panašaus. Šiuo metu, kai žmonės dirba, imti iš karto sakyti, kad įdėta nuskilus ar nenuskilus (plytelė – tv3.lt)... Be abejo, eina darbų vykdytojai, tikrintojai, mūsų tikrintojai, tai viskas, kas nutrupėję, bus pakeista. Toliau vyks lyginimo darbai. Daug kas kritikuoja, kad plokščių kampai nesueina ar dar kažkas.
Iš tikrųjų buvo per daug gal atvirai dirbama. Šiaip normaliai statybų aikštelės būna aptveriamos ir dažniausiai niekas ten nosies nekiša ir pačių darbų nekritikuoja. Šiai dienai rangovas tą yra pasidaręs. [...] Tai yra normali situacija, kai yra tam tikrų trūkumų kažkokių, gal net ir brokų, kurie yra taisomi rangovų, tikrinant pačius save“, – tikino G. Petrauskas.
Administracijos direktorius tikino, kad kol kas jis pretenzijų neturi Laisvės alėjos rekonstrukcijos darbų rangovui, nei architektui.
Panašiai kalbėjo ir Kauno miesto vicemeras Povilas Mačiulis. Anot jo, suskilinėjusios grindinio plytelės jam nėra naujiena, tačiau, anot jo, kabinėtis prie darbus atliekančios įmonės nėra reikalo.
„Mes gauname iš pastabių kauniečių nuotraukų ir patys tą dalyką stebime, bet rangovas yra statybų procese ir kabinėtis mums dabar statybų yra netikslinga. Tuo metu, kai bus darbų pabaiga, kai mes priiminėsime, aktuosime, tai, kas padaryta, tada jau žiūrėsime ir patys kabinėsimės prie visų nutrupėjimų, nelygumų.
Kadangi tai dar yra darbo procesas, tai mes tai, kaip pusgaminį, turime ir vertinti. Mes esame tas pastabas ir jiems susakę, mes tų dalykų nepaleisime, tai lygiai taip pat sakė, kad jų darbuotojai yra kai kur galbūt sudėję tas plyteles, kurios yra atskilusios, aptrupėjusios. Jie tas klaidas žada ištaisyti“, – kalbėjo vicemeras.
Investuoti jau 2 mln. Eur
Kaip portalui tv3.lt pasakojo Kauno miesto administracijos direktorius G. Petrauskas, šiuo metu į Laisvės alėjos rekonstrukciją jau yra investuota apie 2 mln. Eur. Laisvės alėjos atkarpoje tarp Soboro ir A.Mickevičiaus gatvių iš viso bus paklota apie 17 tūkst. kv. metrų granitinės dangos.
„Granito danga sudaro apie pusę visos sąmatos. Apie 2 milijonus yra užaktuota ir apie 3 bus užaktuoti, kai bus pabaigta“, – kalbėjo G. Petrauskas.
Kauno miesto savivaldybės duomenimis, pirmojo Laisvės alėjos rekonstrukcijos etapo vertė – 5 mln. Eur. UAB „Autokausta“, pagal sutartį, alėjos rekonstrukcijos darbus turi pabaigti iki kitų metų vasario 20 d. Žiemą darbai nevyks, todėl planuojama grindinį baigti kloti iki pirmųjų šių metų šalnų.
Laisvės alėją rekonstruoti ketinama per 5 etapus, darbus norima pabaigti 2020 m. Kiek iš viso gali kainuoti šis projektas, kol kas dar nežinoma, nes nėra paskelbti konkursai likusių 4 etapų darbams atlikti.
Gedimino prospekto detektyvas
Reikia viltis, kad Kaunas nepaseks Vilniaus, kurio Gedimino prospekto rekonstrukcijos istorija tapo tikru detektyvu, pavyzdžiu.
Gedimino prospekto rekonstrukcija pradėta 2002 m. Šios idėjos autorius tuometinis Vilniaus meras Artūras Zuokas iš pat pradžių sulaukė nemažai kritikos iš oponentų, mat, jų teigimu, grindinio trinkelės buvo puikiai išsilaikiusios.
Visos gatvės rekonstrukcija buvo suskirstyta į 3 etapus. Bendra prpojekto kaina – 104 mln. litų arba apie 30 mln. Eur, įskaitant šaligatvių remontą ir požeminių aikštelių įrengimą. Maždaug trečdalį šios sumos kainavo prospekto grindinys. Darbus atliko bendrovė „Luidas“. Paskutinis etapas oficialiai baigtas 2008 metų lapkričio 6-ąją, darbams suteikta tik 5 metų garantija. Tačiau jau po pirmosios žiemos ėmė lįsti brokas.
Dėl šio klausimo į prokuratūrą savivaldybė kreipėsi 2012 metų balandį, o prokurorų atliktas tyrimas nustatė galimą piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi, tačiau, pritaikius senaties terminą, kaltinimai niekam nebuvo pareikšti.
Vilniaus apygardos teismas pripažino, jog didžiausia atsakomybė dėl netinkamos Gedimino prospekto II ir III etapo rekonstrukcijos tenka įmonei „Luidas“, todėl Vilniaus miesto savivaldybė buvo įtraukta kreditoriumi ir jai priteisti beveik 8 mln. Lt arba apie 2,3 mln. Eur žalos atlyginimo.
Teismo nutartyje, kuria patvirtintas Vilniaus miesto savivaldybės kreditorinis reikalavimas, nurodoma, kad pagrindine defektų atsiradimo priežastimi laikomi įmonės „Luidas“ veiksmai, kadangi ši įmonė II etapo rekonstrukcijos darbams nepasirinko pakankamai šalčiui atsparių trinkelių, o III etapo rekonstrukcijos darbams panaudojo trinkeles, kurių atsparumas šalčiui neatitiko savivaldybės keliamų reikalavimų.
Nors specialistai pirmuosius defektus Gedimino prospekto rekonstrukcijos pradėjo pastebėti jau 2009 – 2010 metais, tačiau tik 2011 metais vasarą tuometinio Vilniaus mero A. Zuoko pavedimu sudaryta darbo grupė, kuri ir užsakė pirmąją Gedimino prospekto ekspertizę. Šioje savivaldybės užsakytoje ekspertizėje pirmą kartą ir buvo įvardinta, kad bazalto trinkelės, kuriomis grįstas prospektas, neatitiko atsparumo šalčiui reikalavimų.
Ekspertizės patvirtino, kad bazalto plytelės naudotos II ir III rekonstrukcijos etapuose žiemą skilinėjo, trupėjo, sluoksniavosi. III rekonstrukcijos etape šių plytelių atsparumas šalčiui net neatitiko Vilniaus miesto savivaldybės iškeltų reikalavimų. Kadangi trinkelės esant žemesnei temperatūrai skilinėdavo, Vilniaus miesto savivaldybė buvo priversta savo lėšomis keisti pažeistas trinkeles.
