Pasak jo, vidutinių pajamų spąstai dar labiau paspartintų emigraciją iš Lietuvos.
„Mums nėra priimtinas Europos Komisijos pasiūlymas Sanglaudos politikos finansavimą Lietuvai mažinti 24 proc. Visada pasisakėme už lėšų skyrimo taisykles, numatančias laipsnišką lėšų mažinimą 75 proc. ES BVP vienam gyventojui vidurkio išsivystymo ribą peržengusiems regionams. Staigus lėšų mažinimas kelia grėsmę tolesnei Lietuvos konvergencijai ir didina tikimybę pakliūti į vidutinių pajamų spąstus, o tai tik dar labiau paspartintų emigraciją“, – pranešime spaudai cituojamas V. Šapoka.
Tokias mintis jis išsakė trečiadienį susitikime su Europos Komisijos (EK) Regioninės politikos direktorato vadovu Marcu Lemaitru (Marku Lemetru).
V. Šapoka pridūrė, jog derybose dėl ilgamečio 2021–2027 metų ES biudžeto Lietuva sieks, jog parama regionams būtų skiriama pagal du naujus statistinius regionus – sostinės ir vidurio vakarų Lietuvos.
Finansų ministerijos skaičiavimais, EK Lietuvai iš viso 2021–2027 metais einamosiomis kainomis siūlo regionų plėtrai skirtą paramą iš Sanglaudos politikos mažinti 12 proc. iki 6,4 mlrd. eurų. Tuo metu palyginamosiomis kainomis, neįskaičiavus infliacijos, siūloma paramą mažinti 24 proc. iki 5,6 mlrd. eurų.
Sanglaudos politika siekiama mažinti išsivystymo skirtumus tarp ES regionų.
Vidutinių pajamų spąstai apibūdina valstybes, pasiekusias vidutines pajamas gaunančių valstybių gretas, tačiau jose, mažėjant ekonomikos konkurencingumui, ūkio augimas sulėtėja.
Tokia šalis nebesugeba konkuruoti su pigios darbo jėgos šalimis, nes pati jau nebėra tokio pobūdžio valstybė, taip pat negali konkuruoti su aukštąsias technologijas turinčiomis valstybėmis, nes tokių technologijų beveik neturi, o perėjimas prie aukštos pridėtinės vertės produkcijos ar paslaugų kūrimo yra ilgas procesas.
