2007 m. gegužės 24 d.
Labas rytas! Man malonu buti Lietuvojé: Good Morning! I am delighted to be here in Lithuania).
Atvežiau šiltus Airijos žmonių sveikinimus į pačią Lietuvos demokratijos širdį, į jūsų šalies parlamentą. Man didelė garbė, kad galiu kreiptis į politinius šiandienos Lietuvos vadovus, į vyrus ir moteris, kurie padeda kurti tokią klestinčią Lietuvą, kokios dar nėra buvę.
Esu ypač patenkinta tuo, kad atvykau kaip draugė ir kaip partnerė Europos Sąjungoje. Prieš 50 metų, kai buvo pasirašyta Romos sutartis, bėdų išvargintos mūsų šalys vargu ar galėjo tikėtis, kad vieną dieną ir mes būsime šio didžio projekto dalys. Ir štai mes, dvi šiuolaikinės demokratinės valstybės, klestime būdamos laisvos valstybės, o mūsų ateitis turi daug sąsajų.
Dar neseniai istorija mus skyrė labiau nei geografija, bet kaip tik ta kančios, priespaudos, ištvermės ir transcendencijos istorija leidžia mums vienas kitą geriau suprasti. Esame palyginti mažos šalys, kažkada atsidūrusios daug didesnių dominuojančių kaimynų šešėlyje ir norinčios įsitikinti savo verte pačios ir įtikinti ja pasaulį.
Ir kokius nuostabius pasikeitimus abi patiriame. Airija šiandien ir Lietuva šiandien pasauliui pasakoja savo įkvepiančias išspręstų konfliktų, išnaikinto skurdo, gerėjančios gerovės istorijas. Apie vargingą, mažai pasiekiančią Airiją, iš kurios daug metų emigruodavo daugybė žmonių, visas pasaulis sužinojo dėl jos „keltų tigru” vadinamo ūkio. Jau baigėsi ilgai trukęs žiaurus sektantiškas ir politinis konfliktas Šiaurės Airijoje. Kažkada buvę sudėtingi Airijos ir Didžiosios Britanijos santykiai virto glaudžia, kolegiška draugyste, jos pagrindu bendromis pastangomis subrendo taikos procesas. Tai buvo ilgas ir kankinantis procesas, bet, džiaugiuosi galėdama teigti, kad pastarosiomis savaitėmis pasiektas stebėtinas proveržis. Šio mėnesio pradžioje Šiaurės Airijoje valdžia perduota naujai vyriausybei. Ją sudaro visą susiskaldžiusią Šiaurės Airijos visuomenę atstovaujančių partijų koalicija. Jai vadovauja politinių partijų nariai, o jų priešiškumas toks didelis, kad keli net negali prisiversti paspausti rankų savo kolegoms ministrams. Ir vis tik buvo sutarta užmiršti įsisenėjusią nesantaiką ir dirbti kartu kuriant sąžiningą, teisingą, ir vienodą demokratiją visiems Šiaurės Airijos žmonėms. Dviejų susipriešinusių Airijos dalių santykiams ateityje bus būdinga ir gera kaimynystė bei partnerystė. Taigi pagaliau išnarplioti, ištiesinti ir ant sveiko pamato pastatyti visi istorijos sugadinti ir iškraipyti santykiai.
Šimtmečių šimtmečiais Airija nėra patyrusi taikos, klestėjimo ir partnerystės dermės. Ateitis kupina vilties. Puikiai žinome, kad jeigu nebūtų mums padėję ir mus parėmę draugai iš tarptautinės bendruomenės, ypač iš Europos tautų šeimos, kurie net tamsiosiomis dienomis skatino taikos procesą, nebūtumėme tokios laimės pasiekę. Noriu pasinaudoti šia proga ir jums, brangiems mūsų draugams Lietuvoje, norėčiau išreikšti gilią padėką už paramą ir solidarumą.
Jūs žinote geriau nei daugelis kitų kaip sunku gydyti nuožmios istorijos žaizdas ir tuo pat metu atkūrinėti politiškai, socialiai ir ekonomiškai išdraskytą visuomenę. Bet jūs savo istorija įrodėte, kad galima padaryti didžiulius pakeitimus ir kad tiesa gali triumfuoti.
Jūsų tautos istorija įkvepia. Per užsienio dominavimo dešimtmečius užsispyrę ir drąsūs jūsų žmonės išlaikę tvirtą savastį ir tikėjimą apsisprendimo teise. Airija niekada nepripažino Sovietų kontrolės jūsų šalyje ir mes džiaugėmės, kai tapote laisvi ir vėliau kai tapote Europos Sąjungos nariais, kai atsikūrėte bendrai mūsų tėvynei Europai.
Kokį ilgą kelią nuėjote per tokį trumpą laiką. Ne tik jūs galite teisėtai didžiuotis savo pasiekimais, bet ir mes didžiuojamės su Jumis, nes visada tikėjome, kad mažos, pavergtos pasaulio tautos yra kovotojos už laisvės, demokratijos, žmogaus teisių, žmoniškojo orumo teises, kad jos yra pasaulio sąžinė.
Ir Airija, ir Lietuva daug ko išmoko žengdamos į savo laisvę. Ir tos pamokos leis mums ženkliai prisidėti prie tarptautinės bendruomenės pastangų užbaigti konfliktus ir piktnaudžiavimą valdžia pasaulyje visur, kur dėl tokių dalykų žmonės priversti bereikalingai kentėti. Abi mūsų šalys labai aiškiai prisimena, ką reiškia būti vargingam, nepastebimam, jaustis gožiančiam kalų, į kuriuos turi užkopi. Atsimenu Airiją, kai ji buvo trečiojo pasaulio šalis, o šiandien esame turtinga, pagal pasiekimų tempus pirmoji šalis pasaulyje, dar atsimename save kaip trečiojo pasaulio šalį. Todėl esame kuklūs. Todėl darome viską, kad padėtumėme susidoroti su skurdu ir užtikrinti aukščiausius pasiekimus, o ne likti trečiojo pasaulio šalimi.
Tikimės, jog būdami Europos Sąjungos, Jungtinių Tautų nariai ir vykdydami savo Airijos pagalbos besivystančioms šalims programą, įrodysime, kad mažos tautos turi dideles širdis, puikią vaizduotę ir nemažus įgūdžius spręsti problemas ir tai gali brėžti kylančią ne tik savo šalių, bet ir pasaulio istorijos trajektoriją. Šiandien Airija ir Lietuva išpažįsta geriausias žmoniškąsias vertybes ir įgyvendina gražiausias žmonių viltis.
Mūsų gyvenimo postkolonijiniame pasaulyje patirtis leidžia turėti ypatingą konfliktų, jų ištakų ir sprendimų matymą. Ten, kur didžiosios šalys sprendimų ieško siekdamos saugumo ir ginkluotųjų pajėgų veiksmingumo, mes instinktyviai ieškome galimybių surasti daugelio įtampų visuomenėje, tai yra, susvetimėjimo ir skriaudų sprendimo būdus.
Puikiai suprantame skurdesnių šalių, kovojančių su galingesnėms valstybėmis, galingesniais interesais ir didžiulėmis socialinėmis problemomis, pradedant ŽIV/AIDS, baigiant perkeltaisiais pabėgėliais, susirūpinimą ir ambicijas įtvirtinti savo tapatybę ir užtikrinti ūkio pažangą. Užsiėmę savo vidaus problemomis, mes Šiaurės Airijoje kažkaip skyrėme mažiau dėmesio pagarbai mažumų teisėms kitose šalyse ir tam, kad būtų išgirstas jų balsas ir būtų visapusiškai sprendžiamas jų susvetimėjimo klausimas.
Lietuva išpažįsta mūsų vertybes, supranta mūsų entuziazmą. Būdami Jungtinių Tautų ir Europos Sąjungos nariai mes turime nuostabias galimybes dalyvauti daugelyje vyksmų Europoje ir už jos ribų. Tikiu, mūsų indėlis bus reikšmingas.
Kalbėdama apie reikšmingą indėlį, turiu su dėkingumu pripažinti tų jūsų šalies vyrų ir moterų indėlį Airijoje, kurie ilgam ar trumpam įsikūrė greta mūsų. Pirmą kartą per pusantro šimtmečio airiai ir airės šimtais tūkstančių nebeemigruoja iš šalies. Dabar mūsų emigrantai sugrįžta ir prie jų prisijungia žmonės iš kaimyninių mūsų Europos Sąjungos šalių, taigi kartu kuriame naują, daugiakultūrę Airiją. Dabar kokie 24 000 lietuvių yra mūsų draugai, kaimynai, kolegos, partneriai. Jie puikūs savo šalies ambasadoriai Airijoje ir tikimės, kad grįžę namo atostogoms ar visam jie gerai apie mus kalba. Mes žinome, ką reiškia būti emigrantais, būtų toli nuo namų, tarp svetimų. Mes sveikiname jus, legendinę tautą, pas mus atvykus ir nuoširdžiai tikimės, kad lietuvių bendruomenė Airijoje jaučiasi kaip namie. Jos energija ir kvalifikacija prisideda prie mūsų šalies dinamiškumo, prie mūsų ekonominės sėkmės ir kultūrino tvirtumo. Šie žmonės mums padeda įgyvendinti Europos Sąjungos kūrėjų viziją – kurti bendrą Europiečių tėvynę, kurioje ir Vilniuje, ir Dubline jaustumėmės kaip namie.
Manęs dažnai klausia, kaip Airija sugebėjo taip smarkiai pakeisti savo likimą. Iš tikrųjų tai dėlionė iš daugelio dalių. Narystė Sąjungoje mus atvėrė, išsklaidė mūsų užsisklendimą savyje, mūsų prekėms atvėrė didžiulę rinką, mūsų kultūrai ir paveldui davė daugybę klausytojų ir žiūrovų ir padėjo mums įveikti infrastruktūros atsilikimą. Investicijos į nemokamą antro lygmens ir trečio lygmens universitetinį švietimą leido išsimokslinti ne tik turtingam elitui, nes tada nepakankamai išnaudojami geriausi šalies ištekliai - visų mūsų žmonių proto galia. Kažkada buvome šalis, kurioje vidurinę mokyklą baigdavo mažiausiai žmonių Europoje, šiandien gi mūsų trečio lygmens kvalifikacijos įgijimo rodikliai vieni geriausių Europos Sąjungoje.
Kadangi norėjome, kad pradėtų veikti šiuolaikiška gamyba ir verslas, sukūrėme investuotojams patrauklią aplinką su mažu pelno mokesčiu ir stabiliu ekonomikos klimatu, kuris remiasi vyriausybės, darbdavių, profsąjungų, ūkininkų, bendruomenės ir savanoriško darbo sektoriaus, bei išsilavinusios, ambicingos ir jaunos darbo jėgos partneryste. Mums tokia formulė tiko puikiai, bet, aišku, sėkmė šiandien dar negarantuoja sėkmės rytoj, todėl turime išnaudoti klestėjimo laikotarpį ir siekti nuolatinės sėkmės žiaurioje konkurencijoje, prilyginamoje aktyviai prekybai akcijų biržoje, nes visas pasaulis yra tokia birža.
Maža šalis Airija su atvira ekonomika suklestėjo naujomis sąlygomis, dabar vadinamomis globalizacija. Europos Sąjunga suteikė mums labai teigiamą pagrindą, kuriuo siekiame nacionalinių tikslų. Ir Lietuva, žinoma, turi tokias pat galimybes ir jos iššūkiai tokie pat. Didysis airių rašytojas Džeimsas Džoisas (James Joyce) savo knygoje „Ulisas” rašė, - „…istorija yra košmaras, iš kurio stengiuosi pabusti”. Lietuvai ir Airijai košmaras jau baigėsi. Jau pabudome ir žvelgiame į ateitį, kurioje matome didelių galimybių. Kaip niekad anksčiau pasitikime savimi ir galime laisvai naudotis savo energija. Taip, mūsų žmonių lūkesčiai dideli. Kam gi patinka gyventi su menkais lūkesčiais? Jau praėjo tos juodos dienos, kurias airių poetas Šomus Heini (Seamus Heaney) apibūdino kaip gyvenimą po „susitaikymo debesimis aukštais krantais”. Esame palaiminta karta, nes patyrėme, kaip išsisklaidė virš mūsų debesys, nuo kelių pakilome ant kojų ir Airija bei Lietuva, abi įrodys, kad geriausia dar ateityje.
