Ministrei atsakant į klausimus ore buvo justi susipriešinimas tarp opozicijos ir vidaus reikalų ministrės, o Mišrios grupės narė Agnė Širinskienė socialiniame tinkle paskelbė atsinešusi valerijono skonio saldainių. Valerijonas paprastai turi raminančią funkciją. Taip parlamentarė tarsi netiesiogiai referavo į ankstesnį opozicinių frakcijų susitikimą A. Bilotaite, kai buvo diskutuojama dėl buvusio Viešojo saugumo tarnybos vado Ričardo Pociaus atleidimo. Tuomet A. Bilotaitė sukonfliktavo su Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininku Sauliumi Skverneliu, abu politikai šaukė vienas ant kito.
„Jau esame pripratę prie A. Bilotaitės rėkimo susitikimuose su opozicija, tai esam pasiruošę visiems gyvenimo atvejams. Valdančiųjų lyderiams nerimauti nėra pagrindo“, – rašė A. Širinskienė.
Šis pasisakymas atspindi tradicinį požiūrį, kai neetiškai besielgiantys, šaukiantys vyrai politikai nėra kritikuojami, tačiau moterys tarsi neturi teisės pakelti balso.
Nors A. Bilotaitė pasisakydama bandė kalbėti tik apie migracijos krizės valdymą 2021 m. vasarą, tačiau posėdžių salėje vis tiek buvo pasisakymų, kurie referavo į tai, jog ministrė yra moteris. Pavyzdžiui, Dainius Kepenis dėkojo ministrei už „vyriška drąsą“, citavo nedaug kam žinomą profesorių Gediminą Merkį, kuris tarsi ir gyrė vidaus reikalų ministrę, bet akcentavo jos „lietuvišką bobišką užsispyrimą“. Dėl šių citatų Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų pirmininkas Gabrielius Landsbergis kreipėsi į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją, o socialdemokratas Algirdas Sysas atsiprašė A. Bilotaitės už D. Kepenį, nes nesutiko su tokiais seksistiniais pasisakymais.
„Nežinau, ką jūs ten cituojant, bet tikrai ne tas, ką reikėtų cituoti“, – replikavo posėdį vedantis Laisvės partijos atstovas, Seimo vicepirmininkas Vytautas Mitalas.
„Suprantu, kad yra įvairių profesorių pasaulyje, bet tuos, kurie leidžia sau apie vieną ar kitą asmenį kalbėti tokius žodžius, kuriuos cituojate, manau, neturėtų būti cituojami Seimo salėje. Dėl to prašyčiau Etikos ir procedūrų komisijos įvertinti poną D. Kepenį“, – teigė G. Landsbergis.
Dalis opozicijos vis dėl to nusprendė palikti Seimo posėdžių salę, mat A. Bilotaitė skaitė iš anksto parengtą paruoštuką. Kiek vėliau ji atsakė į kai kurių Seimo narių klausimus.
Bilotaitė: migracijos krizė suvaldyta
Kadangi A. Bilotaitė į Seimą buvo pakviesta Konstituciniam Teismui priėmus nutarimą, jog Užsieniečių teisinės padėties nuostatos, kurios leido urmu iki 6 mėnesių apriboti laisvę migrantams be jokio individualaus situacijos vertinimo teisme, prieštarauja Konstitucijai, savo pasisakymą ministrė pradėjo būtent nuo šios situacijos.
„Šia tema pasisakiau iškart po Konstitucinio Teismo sprendimo – ir iškart inicijavau Užsieniečių teisinių padėties įstatymo pataisų rengimą. Nes teismų sprendimus reikia vykdyti. Gerbiu Konstituciją ir Konstitucinio Teismo nutarimą, todėl nedelsiant ėmėmės jo įgyvendinimo. Sudaryta tarpinstitucinė darbo grupė, kuri dar kartą peržiūrės Užsieniečių teisinės padėties įstatymą ir pataisys taip, kad neliktų prieštaravimo Konstitucijai“, – sakė A. Bilotaitė.
„Tačiau grįžtant į 2021 liepą ir migracijos krizės suvaldymą. Tuomet beveik visi ir kairėje, ir dešinėje supratome, kad Aliaksandro Lukašenkos režimo dirbtinai sukelta neteisėtos migracijos banga tapo rimta grėsme mūsų šalies saugumui. Pasiūlymų girdėjome įvairių – derėtis su A. Lukašenka, izoliuoti migrantus kaip potencialius nusikaltėlius, pradėti bylas kaip sienos pažeidėjams, įvesti nepaprastąją padėtį. Kartu gavome žvalgybos tarnybų signalus, kad atsirado terpė priešiškų valstybių agentų infiltravimui bei su terorizmu siejamų asmenų patekimui į Europos Sąjungą. Popierinis, pratybose nepatikrintas, ankstesnės Vyriausybės paliktas neteisėtos migracijos valdymo planas realybėje neveikė. Tokiam srautui nebuvo pasirengusi nei migracijos, nei prieglobsčio, nei teismų sistema“, – teigė ministrė.
Pasak politikės, teko imtis netradicinių priemonių, todėl 2021 m. liepos 2 d. buvo paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija, liepos 13 d. buvo priimti jau Konstitucinio Teismo įvertinti Užsieniečių teisinės padėties įstatymo pakeitimai, kuriuos palaikė 84 Seimo nariai iš valdančiųjų ir opozicijos.
„Jo reikėjo, nes dauguma migrantų, apie 80 proc., neturėjo jokių asmens dokumentų, slėpė savo tapatybę, nebendradarbiavo nustatant amžių ar tapatybę (kai kuriais atvejais teko daryti net kaulų tyrimus)“, – teigė A. Bilotaitė.
Ministrė taip pat priminė, kad 2021 m. rugpjūčio 2 d. buvo priimtas jos sprendimas neįleisti neteisėtai sieną kertančių žmonių, šiais metais tai jau buvo įtvirtinta Valstybės sienos apsaugos įstatymu. Tais pačiais 2021 m. pradėtas statyti fizinis barjeras, kuris jau dengia visą Lietuvos sieną su Baltarusiją, išskyrus vandeningas vietoves.
„Netrukus socialiniuose tinkluose arabų kalba pareigūnai jau stebėjo pranešimus, kad Baltarusijos kelias yra „baigtas“ ir siūloma vengti Lietuvos“, – pastebėjo ministrė.
Pasak A. Bilotaitės, virš 1200 migrantų Lietuva grąžino į kilmės šalis, nuo krizės pradžios buvo neleista kirsti sienos apie 20 tūkst. kartų.
„Pasikartosiu – tuometinė situacija vertė imtis netradicinių priemonių. Jos buvo laikinos. Apie situaciją ir taikomas priemones reguliariai informavome Europos Komisiją. Kol derinome teisinius žingsnius nuolat girdėjome raginimus – greičiau. Dabar tie patys balsai sako, reikėjo geriau pasverti. Žinoma, jeigu teisės ekspertai tuomet būtų indikavę prieštaravimą Konstitucijai –būtume ieškoję kitų sprendimų. Tokių indikacijų negavome. Seimas priimdamas šį įstatymą svarstė ir atliepė atskirų Seimo narių pasiūlymus, balsavimas atspindėjo viso Seimo nuomonę. Tačiau galvojant apie mūsų šalies ir žmonių saugumą sustabdyti neteisėtų migrantų srautą buvo būtina. Jeigu A. Lukašenkos planas užtvindyti Europos Sąjungą migrantais būtų pavykęs, šiandien kalbėtume ne apie teisinio reguliavimo tobulinimą, o apie rimtas pasekmes mūsų šalies ir visuomenės saugumui“, – aiškino politikė.
Jos teigimu, 2021 m. lapkričio 11 d. pirmą kartą Lietuvos istorijoje buvo paskelbta nepaprastoji padėtis, o kai srautas buvo sustabdytas, Užsieniečių teisinės padėties įstatymo nuostatas imta po truputį švelninti. Anot A. Bilotaitės, kai kurios nuostatos, dėl kurių pasisakė Konstitucinis Teismas, jau net nebegalioja.
„Tai nebuvo pasirinkimo klausimas, tai buvo būtinybė. Sakydama, kad prireikus daryčiau tą patį kalbu apie visumą priemonių ir politinę valią, nuo kurios ir prasidėjo valstybės sienos gynyba. Noriu patikinti, kad pasikartojus hibridinei ar kokiai kitai atakai - politinė valia gintis, kol aš būsiu ministre, visada bus“, – pareiškė ministrė.
„Migracijos krizė – suvaldyta. Įveiksime ir kitus mums tenkančius iššūkius“, – reziumavo A. Bilotaitė.
