Nuo lapkričio 1 d. įsivyravo naujovė, pagal kurią vaistinėse gali lankytis slaptieji pirkėjai, stebintys ir užtikrinantys, kad vaistai pacientams parduodami laikantis nustatytų reikalavimų. Slaptieji pirkėjai taip pat stebi, ar pacientams suteikiama galimybė rinktis pigesnius vaistus. Pirmą kartą prasižengusiam vaistininkui gresia 30-200 eurų bauda, prasižengus pakartotinai – 280-600 eurų.
Ar vaistas yra receptinis, sprendžiama registracijos metu. Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba (VVKT), vadovaudamasi europiniai kriterijais, įvertina ir priskiria vaistą receptiniams arba nereceptiniams.
Ankstesnių nusižengimų mastų nežino
„Net ir nespėję atvykti kontrolieriai išryškino farmacijos sistemos yda ir tos ydos kaupėsi labai daug metų ir nebuvo sprendžiamos. Panašu, kad dauguma vaistinių ilgą laiką pažeidinėjo vaistų išdavimo taisykles ir neprašydavo recepto vaistams, kurie buvo receptiniai“, - žurnalistams spaudos konferencijoje kalbėjo A. Veryga.
Ministro teigimu, dėl vaistininkų savivaliavimo pirmiausiai nukentėdavo patys pacientai, pirkdavę receptinius vaistus, parduodamus be recepto.
„Kas pirmiausiai nukenčia šioje situacijoje, tai Lietuvos žmonės, kurie, matyt, neįtarė, kad perka receptinius vaistus be recepto. Ši situacija nebūtų susiklosčiusi, jei farmacininkai būtų sąžiningai atlikę savo darbą“, - teigė A. Veryga.
Tačiau paklaustas, kokie visgi buvo be recepto parduodamų receptinių vaistų mastai, ministras sakė nežinantis, nes to apskaičiuoti neįmanoma.
„Neįsivaizduoju. Sudėtinga pasakyti, nes didžiosios dalies tų receptų vaistinė nepasilieka. Yra receptai, kuriuos vaistinė turi pasilikti, bet ten, kur reikdavo tik parodyti receptą, tai sunku pasakyti. Bet panašu, kad tai įvyko masiškai“, - svarstė A. Veryga.
Recepto prašys didesnėms vaistų pakuotėms
Susirūpinusius, kad vaistinėje nebegalės paprastai nusipirkti skausmą ar uždegimą malšinančių vaistų, Sveikatos apsaugos ministerijos Farmacijos departamento direktorė Gita Krukienė ramina – šie vaistai ir toliau bus parduodami be recepto.
„Iki šiol ir šiuo metu vaistinėse be recepto galima įsigyti visą eilę nereceptinių vaistų, kurie yra plačiai naudojami nuo skausmo, uždegimą malšinančius, temperatūrą mažinančius. <...> Tokia pagrindinė taisyklė yra, kurie iš šių vaistų galėtų būti su receptu, tai didelės pakuotės, į kurias įeina 100 tablečių ir kapsulių, ir stiprūs vaistai, kur į vieną tabletę įeina daugiau veikliosios medžiagos“, - žurnalistams kalbėjo G. Krukienė.
G. Krukienė taip pat atkreipė dėmesį, kad daliai vaistų nuo šiol bus prašoma pateikti receptą jau vien dėl to, kad būtų apsaugotas pats pacientas.
„Receptiniai vaistai tam ir yra receptiniai, kad apsaugoti patį pacientą, kad jie nepakenktų žmogaus sveikatai, kad nesustotų inkstų, kepenų veikla. Tai tiktai žmonių abu šios didelės pakuotės ar vaistai, kur įeina daug veikliosios medžiagos, tai jie yra priskirti receptiniams vaistams“, - tvirtino G. Krukienė.
Be skundo tyrimo neatliks
Vis dėlto VVKT Inspektavimo skyriaus vedėjo pavaduotoja Diana Leleckaitė pastebi, kad tarnyba iki šiol neatliko slaptų tyrimų, o juos atlikti galėtų tik sulaukusi skundų. Be pavedimų tarnyba pirkimų neatlieka baimindamasi piktnaudžiavimo.
„Tokie patikrinimai negali būti planiniai, rutininiai, mūsų iniciatyva atliekami, jie turi turėti pagrindą. Iki šiol mes negavo nei skundų arba pavedimų iš kitos institucijos, kurie prašytų mūsų patikrinti tam tikrus faktus. Todėl kontrolinių pirkimų dar neatlikome“, - žurnalistams sakė D. Leleckaitė.
Slaptuoju pirkėju gali būti VVKT darbuotojas, įgaliotas viršininko įsakymu, kur turi būti nurodytas preparatas, kurį pirkėjas turi nusipirkti. Jis turėtų paprašyti receptinio vaisto, atsižvelgiant į tai, ar apvyktų vaistą nusipirkti be recepto, pirkėjas prisistatytų ir parodytų įsakymą.
Socialiniuose tinkluose ėmus sklisti gandams, kad slaptieji pirkėjai jau aptiko nesąžiningai prekiaujančių vaistininkų ir skyrė jiems baudas, D. Leleckaitė patikino – tai netiesa.
