Pasak ministro, mokymai dirbti tokiose situacijose galėtų būti integruoti į studijų programas.
„Dalis visuomenės prisimena tas vadinamas buvusias karo katedras, kurios buvo universitetuose, tai šiuo atveju mes irgi turime pagalvoti apie kažkokį mechanizmą“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė A. Veryga.
„Mes kalbėsime su universitetais, nes jie yra pakankamai autonomiški, ir bendraujant su Krašto apsaugos ministerija galvosime, kokiu būdu integruoti tai į (studijų – BNS) programas, kad medikai būtų parengti“, – pridūrė jis.
Taip ministras kalbėjo po susitikimo su krašto apsaugos ministru Raimundu Karobliu ir Seimo Sveikatos apsaugos komiteto pirmininke Asta Kubiliene.
Politikai Seime sutarė kurti tvarką, aprašančią sveikatos priežiūros paslaugų teikimo vadovavimo, koordinavimo ir kontrolės mechanizmą tarp civilinių ir karinių institucijų karo atveju.
Be personalo pasirengimo klausimų taip pat aptartas atsargų kaupimas.
A. Veryga teigė, kad po nepriklausomybės atgavimo Lietuvoje civiliai medikai darbui karo atveju nėra ruošiami, nors dirbdami tokiomis sąlygomis susidurtų su visai kitokiais iššūkiais.
Pasak ministro, taip pat bus sprendžiama, kaip kelti šiuo metu gydymo įstaigose dirbančių medikų kvalifikaciją.
„Dabar jie dirba planinėmis sąlygomis. Karo atveju yra visiškai kitos sąlygos, kiti poreikiai, kitokie sužeidimų pobūdžiai“, – kalbėjo A. Veryga.