Europa bando spręsti finansines šalių problemas, tačiau kartu galime pastebime, jog nėra jokių pasiūlymų ir idėjų. Kalbama apie problemas, tačiau nekalbama apie sprendimus, nėra jokio brainstorm'o, nėra net naivių ar paprastų pasiūlymų. Lyg kažkur būtų dingęs gebėjimas spręsti problemas. Problemos niekur nedings, o tik dar labiau didės tol, kol turėsime demokratijos krizę. Demokratijos krizė sukelia ekonominę krizę. Demokratija yra netik atėjimas balsuoti kas keli metai, bet ir aktyvus dalyvavimas politiniame ir visuomeniniame gyvenime. Jei nebūsime aktyvūs politiškai ir visuomeniškai, niekuomet nesukursime turtingos valstybės. Jokie pramonės parkai, lez'ai, investicijų pritraukimo programos neveiks ir niekuomet nesukurs nė šimtosios to, kiek galėtų sukurti paprastas žmonių aktyvumas.
Jau seniausiuose išminties šaltiniuose yra aiškiai akcentuota, jog žmogus netaps turtingu besirūpindamas tik asmeniškai savo reikalais. Šis dėsnis yra nekintantis jau tūkstančius metų, bet mes galvojame, kad esame protingesni ir sukūrėme kažką geresnio kur senoji išmintis nebegalioja. Galvojame, jog viskas aplink mane susitvarkys savaime, o aš pats skirsiu dėmesį tik savo asmeninei gerovei kurti.
Tokio mastymo pasekoje, turime tai, ką turime. Viešieji finansai labiau primena viešąjį grobstymą, išleistų pinigų efektyvumas mažas ir t.t. Kol galvosime, jog šioje srityje nieko negalima padaryti, tol ir nedarysime, kuomet galvoje įvyks lūžis ir suprasime, jog galime kažką padaryti, tuomet atsiras idėjos, veiksmai ir rezultatai.
Asmeniškai uždirbti pinigai niekuomet žmogaus nepadarys tiek turtingu ir nesuteiks tiek turtingumo pojūčio, kaip gerai tvarkomi viešieji finansai ir paslaugos. Protingai išleisdami savo bendrus pinigus galime patrigubinti ar dar daugiau kartų padidinti visų visuomenės narių gyvenimo kokybę. Turėdamas pinigų galite lankytis privačioje klinikoje ir gauti labai kokybiškas paslaugas, tačiau turite daug dirbti ir uždirbti, kad už tai galėtumėte susimokėti. Arba galite aktyviai dalyvauti visuomeninėje veikloje, užtikrinti efektyvų lėšų panaudojimą visame sveikatos apsaugos sektoriuje ir tokias pačias paslaugas galėtų gauti kiekvienas pilietis, tame tarpe ir jūsų tėvai, dėdės, tetos, pusbroliai ir kaimynai. Kokioje visuomenėje norėtumėte gyventi? Ar toje kur esate indvidualistas ir vienas norite uždirbti milijoną ir mėgautis privilegijomis ar prisidėti prie efektyvaus finansų tvarkymo, kas užtikrintų kokybiškas paslaugas netik jums bet ir visai visuomenei?
Antrasis variantas pareikalautų daug kartų mažesnių pastangų ir duotų daug kartų didesnį efektą. Tačiau neįveikiama kliūtis yra mūsų ego. Kodėl aš? Kodėl ne kiti? Aš nesugebėsiu, aš nieko nesuprantu ir nemoku, tai neįmanoma ir t.t. Bėdų priežastis ne pinigų trūkumas, kaip dažnai bandoma parodyti, bet ego. Šalia ego galima gilintis į kitas psichologines priežastis, kurios mums trukdo bendradarbiauti ir dirbti kartu.
Tapti milijonieriumi kiekvienam atskirai yra daug kartų sunkiau negu sukurti turtingą valstybę. Viskas ko reikia - aktyvus pilietinis dalyvavimas ir efektyvus, skaidrus, visų žmonių valdomas biudžetas. Prieš 15 metų net nebuvo galima įsivaizduoti, kad valstybės finansai galėtų būti tvarkomi viešai. Šiandien tai yra techniškai įmanoma ir greitai padaroma. Pateikiu idėją, kuri jau keletą metų sklando kai kurių žmonių galvose, tačiau plačiai gal ir nėra žinoma. Tarkime Finansų ministerija savo tinklalapyje sukuria galimybę žmonėms prisijungti ir balsuoti už žmonių nuomone reikalingus ir naudingus projektus. Pvz. aš prisijungiau prie mane dominančios srities – neformalaus suaugusiųjų švietimo. Matau sumas, kurios yra planuojamos skirti šiai sričiai ir matau projektus, kurie pretenduoja į finansavimą. Perskaitau projekto aprašymą, projekto rengėjų patirtį, nuveiktus darbus ir dedu varnelę už tą projektą arba ne, pateikiu savo pasiūlymus ir t.t. Projektai surinkę daugiausiai piliečių balsų gauna finansavimą. Net nereikia kelti kojos iš namų.
Kolektyvinė sąmonė bręsta ir auga, jei žmogus išgirdo jam patinkančią idėją, jis jos jau nebepamirš. Idėja nubrėžia kryptį ir tuomet žmogaus veiksmai tiesiogiai ar netiesiogiai veda į tą idėją. Lieka tik vienintelis klausimas, kada idėja bus realizuota Taip kaip kiekvieną sezoną mes norime nusipirkti šiek tiek naujų rūbus arba naujus batus, taip mums reikia naujų idėjų visuomeniniame gyvenime. Be jų mes dūstame.
Demokratija gali būti netik balsavimas kas keli metai, bet kasdieninis balsavimas sprendžiant įvairiausius kasdieninius reikalus. Manau, kad atsirastų dešimtys tūkstančių žmonių, kurie kasdien nepagailėtų kelių valandų savo laiko ir atiduotų balsus už vienus ar kitus projektus.
Reikia tiesiog pripažinti seną išmintį, jog be aktyvaus piliečio dalyvavimo jokia tauta nesukurs sau gerovės. Kuo labiau krenta mūsų ekonominė gerovė, tuo labiau gyvenimas mus baudžia už tai, jog nesilaikome šio nekintančio dėsnio ir apleidžiame savo pilietines pareigas. Taip jau yra, jog kuo sudėtingesnis klausimas, tuo paprastesnis atsakymas. Ekonominė krizė, tai piliečių tingėjimo rūpintis bendrais reikalais krizė. Kas iš to, jog turėsite prabangų automobilį, bet teks važinėti duobėtomis gatvėmis? Galite užsidirbti pinigų automobiliui, bet niekuomet neuždirbsite tiek, kad galėtumėte užlopyti visus kelius, kuriais važinėjate. Kuo ilgiau ignoruosime išmintį, jog reikia rūpintis plačiau negu savo kiemas, tuo labiau gyvenimas mus už tai baus.
Aivaras Pranauskas
