Molėtų rajone, Alantoje vykstančiame 19-ąjame Santaros-Šviesos suvažiavime nemažai dėmesio buvo skirta Lietuvos santykiams su kaimyninėmis Rusija ir Lenkija. Pernai suvažiavime buvo kalbama apie tai, kad Lietuva nepakankamai remia Baltarusijos opoziciją ir tarpininkauja, buvo diskutuojama apie bendrą Lietuvos ir Baltarusijos istoriją, identiteto bendrybes bei pan.
Diskusijos moderatorius Gintautas Mažeikis pabrėžė, kad šiandien Lietuvos santykiai su Rusija ir Lenkija yra komplikuoti ir įstrigę dėl įvairių interesų konfliktų.
„Ar Lietuvos vyriausybė, prezidentė ir kitos institucijos yra pasirengusios dialogui ir diskusijai su Rusijos opozicija? Ar, kaip Baltarusijos atveju ir čia Lietuva veda slaptą politiką? Ar Lietuvos viešieji intelektualai bendradarbiauja su Rusijos opozicija, padeda jai ir palaiko ryšius? Toks pats klausimas tik kitu tonu, gali būti užduotas ir apie santykius su Lenkija?“ – kalbėjo G. Mažeikis.
Kalbėtojo teigimu, Lietuvos santykiai su Lenkija yra įstrigę net diplomatiniame lygyje, buvo užsiminta ir apie viešus laiškus vienos šalies intelektualų kitos šalies atstovams.
Renginio metu savo pranešimą „V. Putino Rusija“ skaitė aktyviai į opozicinių partijų veiklą Rusijoje įsitraukęs Rusijos mokslo akademijos sisteminių tyrimų instituto direktorius Andrejus Piontkovskis.
„Kas šiuo metu vyksta Rusijoje? Šiuo metu miršta autoritarinis režimas. Tai pasaulyje nutiko daug kartų, tai evoliucinis procesas. Milijonai žmonių kažkada patikėjo šią iliuzija... Putinizmas yra tam tikras autoritarinis stilius. Tai prasidėjo 1999 rudenį, kai Šamilis Basajevas įsiveržė i Dagestaną, prasidėjo propaganda, terorizmas ir pan.“ – kalbėjo mokslininkas.
2008 m., kai prasidėjo ekonomikos krizė, prasidėjo teroras prieš verslininkus: „Korupcija veikiausiai egzistuoja ir Lietuvoje, bet tai, kas vyksta Rusijoje negali būti vadinama korupcija, tai Rusijoje tai atrodo kitaip – nes ponas Putinas yra verslininkas ir jo aplinka yra verslininkai ir jam kyšių niekam duoti nereikia, nes jie patys turi valdžią. Tai naujas ekonominis kapitalizmo fenomenas. Tokia ekonominė sistema negali dirbti.“
Buvo užsiminta ir apie buvusį Rusijos prezidentą Dmitrijų Medvedevą, kuris buvo visuomet itin lojalus V. Putinui. „Po ciniško prezidento ir premjero pozicijų susikeitimo, visi žmonės, kurie tikėjo D. Medvedevo liberalizmu, buvo šokiruoti“. Kalbėdamas apie prezidento rinkimus Rusijoje V. Piontkovskis pabrėžė, kad rinkimų rezultatai neabejotinai buvo klastojami.
„V. Putinas neturi gerbėjų, neturi aistringų rėmėjų. Žinoma, iš provincijų vežami autobusai ir mitinguose esama žmonių, bet... Pasaulyje revoliucijas sukelia mažumos“, - kalbėjo V. Pointkovskis.
„Šiuo metu režimas yra paskutiniame mirties etape. Bet jo mirtis bus kitokia, nei Egipte ar Sirijoje. Čia kitas atvejis“, - kalbėjo V. Piotkovskis ir pridūrė, kad prie režimo mirties prisidės ne tik daugiatūkstantiniai mitingai, bet ir tai, kad pats ręžimo lyderis, kuris savo šalyje tvarkosi it verslininkas, praras savo galią.
Diskusijoje dalyvavęs europarlamentaras Leonidas Donskis paklausė, ar kalbėtojas mano, kad V. Putinas pamažu netenka realybės jausmo ir elgiasi kaip M. Gadafis. V. Piontkovskio atsakymas buvo teigimas: „Taip, visi diktatoriai anksčiau ar vėliau ima taip jaustis. Per savo kalbą gegužę V. Putinas verkė ir tai buvo tikros ašaros. Verkė ne dėl to, kad į šį postą ateis jo konkurentai rinkimuose, verkė, nes tikėjo, kad Amerika planuoja įvairias provokacijas ir turi tam tikrų planų.“
