Prezidentės siūlymu, Seimas apribojo galimybes šilumos ūkio valdyme dalyvauti su šilumininkais susijusioms įmonėms ir asmenims.
Prezidentė savo pataisomis siūlė apriboti galimybes šilumos ūkio valdyme dalyvauti su šilumininkais susijusioms įmonėms. Šiandien Seimas tęsia svarstymą po to, kai buvo priverstas padaryti pertrauką antradienį. Tada svarstymas įstrigo, nes DP atstovas K. Daukšys pasiūlė pataisas, neva gindamas žmonių pasirinkimo teisę ir siūlydamas išmesti prezidentės siūloma, esą „pernelyg kategorišką“ nuostatą, kad šilumos punktų prižiūrėtoju negali būti su šilumos tiekėjais glaudžiai susijusios įmonės, o tai liečia ir tuos šilumos punktus, kurie nuosavybes teise priklauso daugiabučių namų bendrijoms.
Pataisą priėmė
Seimas pritarė Prezidentės siūlomai pataisai dėl šilumos punktų įstatymo, 103 parlamentarai balsavo už pataisą, vienas Seimo narys - prieš. Įstatymas numato griežtus apribojimus įmonėms, susijusioms su šilumininkais.
Taip pat Seimas priėmė sprendimą atsisakyti K. Daukšio siūlomos pataisos dėl šilumos punktų. Už K. Daukšio pataisos panaikinimą pasisakė 93, prieš – 4, susilaikė 10 Seimo narių.
A. Miškinis: Seimas nesiskaito su vartotojais ir visuomene
Buitinių vartotojų sąjunga, Respublikiniai Būsto valdymo ir priežiūros rūmai, Vilniaus daugiabučių namų savininkų bendrijų asociacija ir Lietuvos vartotojų asociacija įteikė Seimo nariams alternatyvų pasiūlymą dėl šilumos įstatymo, atkreipdami dėmesį į Seimo narių nesiskaitymą su vartotojų ir visuomenės nuomone.
Šių organizacijų siūlymai įpareigoja šilumos tiekėjus perduoti šilumos punktus daugiabučių namų savininkams ir suteikti savininkams teisę patiems, nevaržomiems spręsti, kas prižiūrės jų šilumos punktą.
Jų manymu, Seimo Ekonomikos komiteto patvirtintas projekto variantas nesuteikia galimybių savininkams perimti jų nuosavybėn šilumos punktų ir tuo pačių numato plačius apribojimus renkantis šilumos sistemų prižiūrėtoją.
Buitinių vartotojų sąjungos prezidento Antano Miškinio nuomone, šilumos punktus turi reguliuoti namo valdytojas. „Kitaip neįmanoma aplamai reguliuoti namo šildymo, nes yra vamzdynai ir šilumos punktas, jie reguliuojami tik komplekse. Didžiausia bėda, kai atsiranda du šeimininkai. Jei automobilis turės du šeimininkus, vienas jį vairuos, o kitas stabdžius spaudys – nieko nebus“, - naujienų portalui Balsas.lt pasakojo A. Miškinis.
Šilumos tiekėjas pelną gauna nuo turto, o ne parduoto kiekio
Anot jo, „Vilniaus Energija“ tokį siūlymą jau buvo teikusi dar prieš Prezidentės pataisas, kurios, A. Miškinio nuomone, nepagrįstos ir kvailos.
„Svarbu suprasti, kad šilumos tiekėjas pelną gauna nuo turto vertės (5%), o nuo to, kiek tiekėjas parduos šilumos, jo pelnas nepriklauso. Tą užtikrina valstybinė kainų komisija, vykdydama šilumos ūkio įstatymo nuostatą. Beje, tokios nuostatos negalioja elektros ir dujų tiekėjams, kurie iš to pelnosi, bet visi tyli“, - tikino A. Miškinis.
Pašnekovas aiškino, kad „Vilniaus Energijai“ galioja normatyvinis pelnas, kuris skaičiuojamas nuo turto. Pasikeitus turto vertei, pasikeistų ir pelnas. Valstybinis kainų reguliavimas tai užtikrina.
Pasak A. Miškinio, nėra kompetentingesnio šilumos punktų prižiūrėtojo už šilumos tiekėją. „Savivaldybės paskirti administratoriai, kurie turi prižiūrėti, neprižiūri. Nes nepriežiūra yra jų pelno šaltinis. Patys jie negali atlikti priežiūros, todėl samdo pelno siekiančias įmones. Tačiau politikams rūpi reitingai ir jie bijo Prezidentės, todėl viskas taip ir lieka“, - teigė jis.
Paklaustas, ar geriau viską sutelkti vienos monopolijos rankose, pašnekovas atkirto: „Žinoma geriau, tai natūrali monopolija, jos neišvengsi“.
A. Goldenis: šilumos punktai turėtų priklausyti vartotojams
Vilniaus daugiabučių namų savininkų bendrijų asociacijos atstovas Algirdas Glodenis tikino, kad šilumos punktai turi priklausyti vartotojams ir negali priklausyti tretiesiems asmenims. „Kai vartotojai turės savo nuosavybėje šilumos punktus, visos dabar kylančios problemos būtų automatiškai išsprendžiamos. Dabar gaunasi, jei šilumos punktas priklauso tiekėjui, ieškoma būdų, kaip juos perimti“, - aiškino jis.
Pašnekovas patikslino, kad dabar Vilniuje yra taikoma diferencijuota šilumos kaina. Jeigu šilumos punktas priklauso tiekėjui, jis įskaičiuoja į sąnaudas ir šilumos punkto priežiūrą, amortizacinius paskaičiavimus, remonto išlaidas, tokiu atveju, šiluma tampa brangesnė dviem centais.
-----------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------
Paklaustas, kas blogai prezidentės pasiūlymuose ir kodėl jis atsiėmė savo pataisas, K. Daukšys sakė norįs netrukdyti daryti gerus darbus. „Prezidentės siūlymams aš iš esmės pritariu, tik maniau, kad juos galima tikslinti ir koreguoti. Bet geriau tegul bus netobulas įstatymas, negu jokio. Pamačiau, kad konservatoriai ima spirgėti, Kęstutis Masiulis šokinėja ir nutraukinėja posėdžius, tai kam to reikia? Juk šilumos kaina – labai aktualus žmonėms dalykas. Galiausiai tikiuosi, kad Energetikos ministerija paruoš savo projektą, kuris viską galutinai sureguliuos. Noriu, kad baigtųsi bereikalingas politikavimas, kaltinimai, kad kažkas kažką griauna ir energetikos ministras prisiimtų atsakomybę“, - sakė K. Daukšys.
Tokiu būdu K. Daukšys įstatyme siūlė įtvirtinti išimtį ir leisti daugiabučių gyventojams nevaržomai rinktis šilumos punktų prižiūrėtojus, jei punktai yra namo gyventojų bendra nuosavybė.
Seimo pirmininkė Irena Degutienė po to „Žinių radijui“ pareiškė, kad K. Daukšio pataisos naikina prezidentės siūlymų esmę ir neleis sugriauti monopolijų, nes kai kur bendrijos yra silpnos ir liks monopolijų įtakoje. „Po to, kai buvo pritarta K. Daukšio pataisoms, visa idėja, kurią siūlė prezidentė, yra sunaikinama“, – pridūrė Seimo pirmininkė.
Seimo pirmininkė vylėsi, kad prezidentės siūlomi Šilumos ūkio įstatymo pakeitimai padėtų sumažinti šilumos kainas vartotojams bent keliais procentais. K. Daukšys, reaguodamas į kilusį ažiotažą, savo visas pataisas ketvirtadienį atsiėmė.
Tvarkos ir teisingumo (TT) atstovai Julius Veselka ir Petras Gražulis labiausiai kritikavo prezidentės siūlymus ir siūlė juos švelninti. P. Gražulis netgi ragino Specialiųjų tyrimų tarnybą tirti, ar Šilumos ūkio įstatymo pataisų siūlymas nėra korupcinis. „Ar čia nėra korupcinis siūlymas – išmesti stipriausią žaidėją, kad kiti galėtų paslaugas teikti didesne kaina“, klausė jis.
D. Grybauskaitės pataisai pritariantis Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) atstovas Kęstutis Masiulis siūlė nieko nešvelninti. „Galime iš viso nieko nesvarstyti, palikti taip, kaip yra. Prezidentės intencijos yra tokios, kad žmonės būtų paskatinti rinktis. Ir rinktis iš tų, kurie nėra susiję su šilumos tiekėjais. Šita pataisa reikalinga ir naudinga tik tiems, kurie džiaugiasi dabartine situacija,“- karštai kalbėjo konservatorius.
