Tėvynės sąjungos (TS) pirmininkas Andrius Kubilius dabartinę padėtį Lietuvoje apibūdino žodžiu “erozija” ir paragino aplinkos ministrą Arūną Kundrotą, kuris esą nesusitvarko su jam patikėtomis užduotimis, atsistatydinti. TS suvažiavimas šeštadienį pritarė Tautininkų sąjungos prisijungimui ir išreiškė palaikymą būsimam susijungimui su krikščionimis demokratais.
Populiarumas ir vyriausybės kritika
Konservatorių lyderis pasidžiaugė, jog, remiantis naujausiomis visuomenės nuomonių apklausomis, TS tapo populiariausia Lietuvos politine partija, ir pažadėjo, jog toks pasitikėjimas skatins partiją su dar didesne atsakomybe spręsti valstybės reikalus.
A. Kubilius pabrėžė linkstąs pritarti visuomenėje stiprėjančiai nuomonei, jog socialdemokratų premjero Gedimino Kirkilo vyriausybei darosi vis sunkiau susitvarkyti su padėtimi valstybėje. Jo teigimu, dabartinis ministrų kabinetas rizikuoja, mėgindamas „neigti tikrovę“, kurią esą geriausiai nusako žodis „erozija“. Pasak A. Kubiliaus, erozija pavojingiausia valstybės dvasios reikaluose, ir visų pirma – sprendžiant liustracijos klausimus.
„Kai kas sako, kad Vyriausybė laikosi tik todėl, kad likus metams iki rinkimų Seime niekas nenori imti valdžios į savo rankas. Tokiuose teiginiuose yra dalelė tiesos. Tačiau vis aštriau kyla klausimas – ar mes galime leisti Lietuvai gyventi dar metus faktiškai be jokios valdžios“, - klausė A. Kubilius, pabrėžęs, jog socialdemokratams gali tekti rinktis „tarp valdžios ir partijos“.
Konservatorių priekaištai – dėl aplinkosaugos
Tarp kitų problemų, kurias įvardijo A. Kubilius, - dviženklė infliacija, darbo jėgos trūkumas, mažėjantis eksportas, gresiantis ekonomikos augimo nuosmukis. Jis taip pat išreiškė pritarimą profesinėms sąjungoms, šeštadienį Vilniuje surengusioms protesto akciją dėl kylančių kainų.
Energetikos srityje konservatorių lyderis pabrėžė būtinybę susitarti dėl trijų pagrindinių dalykų – dėl būtinybės statyti naują atominę elektrinę, dėl to, kad „privataus investuotojo dalyvavimas atominės statyboje nėra savaiminis blogis“, ir kad vyriausybė turėtų nusverti stambaus privataus investuotojo įtaką savo aktyvia pozicija ir „paruoštais namų darbais“.
Didžiausias A. Kubiliaus priekaištas G. Kirkilo vyriausybei šįkart buvo nukreiptas į aplinkos ministro Arūno Kundroto asmenį, kuriam A. Kubilius nedviprasmiškai patarė pagalvoti apie atsistatydinimą, argumentuodamas savo nuomonę ir anksčiau Europos Komisijos narės Dalios Grybauskaitės išsakytomis pastabomis dėl netinkamo ES finansinės paramos įsisavinimo. Konservatorių lyderis prabilo apie tai, kad netinkamai įgyvendinami aplinkosauginiai projektai šalies biudžetui ateityje gali užkrauti „milijardinę naštą“, o bandymas didelę dalį šios naštos permesti savivaldybėms – neteisėtas.
V. Landsbergis abejoja gynybos koncepcija
Buvęs ilgametis konservatorių lyderis, europarlamentaras Vytautas Landsbergis partijos suvažiavime viešai abejojo naująja krašto gynybos koncepcija, kuria norima atsisakyti šauktinių ir pereiti prie profesionalios kariuomenės.
"Tą koncepciją būtina keisti. Štai kodėl turime pastabų ne pačiai kariuomenei (...), o abejotinai naujajai krašto gynybos koncepcijai - ribotai orientacijai vien tik į samdinių ir ekspedicines pajėgas kariauti kur nors kitur pasaulyje", - šeštadienį Tėvynės sąjungos suvažiavime kalbėjo V. Landsbergis.
Anot konservatorių patriarcho, atsisakant šauktinių "silpninamas Lietuvos pasirengimas priešintis tiesioginei agresijai" užpuolus kad ir nedidukę valstybės teritorijos dalį - pavyzdžiui Vilnių. Pasak V. Landsbergio, visa tai daroma būtent tuo metu, kai Rusija agresyvėja "tiesiog dienomis", todėl esą Lietuvos kariai ir visuomenė turi būti pasirengusi gintis tiek, kiek reikės, "kol tikėtinai ateis NATO parama".
Lapkričio 7-ąją Rusijos Valstybės Dūma vienbalsiai patvirtino įstatymo projektą, numatantį sustabdyti Rusijos dalyvavimą Įprastinės ginkluotės Europoje sutartyje (ĮGES). Šis sprendimas įsigalios naktį iš gruodžio 12-osios į gruodžio 13-ąją. ĮGES ribojamas tankų ir karinių pajėgų dislokavimas NATO ir buvusios Varšuvos sutarties valstybių teritorijose Rytų Europoje.
"Atvirai užsimojus telkti prie mūsų sienų papildomas puolamąsias pajėgas, Lietuvos kariai ir visuomenė turi būti pasirengę gintis visomis, taip pat partizaninėmis savanorių šaulių, priemonėmis", - kalbėjo buvęs konservatorių lyderis.
Konservatoriai norėtų, kad perėjus prie profesionalios kariuomenės būtų formuojamas visuotinis rezervas. Šeštadienį vykusiame partijos suvažiavime priėmė rezoliuciją, kurioje sakoma: "Tėvynės sąjunga nepritaria, kad atsisakoma visų jaunuolių parengties, ateityje neformuojant nė aktyvaus rezervo".
Kaip anksčiau yra dėsčiusi viena partijos lyderių Rasa Juknevičienė, siekiant įgyvendinti Konstitucijos nuostatą, kad "įstatymo nustatyta tvarka Lietuvos piliečiai privalo atlikti karo ar alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą" būtina formuoti visuotinį rezervą žmones privalomai apmokant per 5-7 savaičių kursus.
Tuo metu, kaip BNS yra pasakojęs krašto apsaugos ministro patarėjas teisės klausimais Dainius Žalimas, šiuo metu manoma, kad tiesioginės agresijos grėsmė Lietuvai yra mažai tikėtina, todėl tam tikram laikotarpiui laikyti šauktinių kariuomenę esą nėra tikslinga. Pasak jo, jei grėsmių pobūdis pasikeistų, būtų galima vėl grįžti prie senosios krašto gynybos koncepcijos.
Po tautininkų – krikdemų eilė
Į TS suvažiavimą susirinkę partijos skyrių delegatai pritarė būtinybei reorganizuoti partiją, prijungiant prie jos Lietuvių tautininkų sąjungą. Taip pat nutarta palaikyti prasidėjusį jungimosi su krikščionimis demokratais procesą, kartu kuriant naują jungtinę partiją.
Neparlamentinės Gintaro Songailos vadovaujamos Tautininkų sąjungos prisijungimas buvo faktiškai užbaigtas jau trečiadienį, kai abi partijos pasirašė atitinkamą sutartį.
Tautininkų sąjunga buvo viena mažiausių iš 38 oficialiai įregistruotų politinių partijų Lietuvoje. Jį neturėjo savo atstovų dabartiniame Seime. Per praėjusį vasarį vykusius savivaldos rinkimus sąjunga visoje Lietuvoje gavo vos 5 tūkstančius balsų ir tik tris mandatus Akmenės rajono taryboje.
Konservatorių ir Molėtų mero Valentino Stundžio vadovaujamų krikščionių demokratų susijungimas turėtų įvykti po to, kai tam pritars LKD konferencija, kurią planuojama surengti gruodžio mėnesio viduryje. Parengus būtinus dokumentus, šis procesas būtų patvirtintas naujai sušauktame konservatorių suvažiavime.
Pagal TS suvažiavimo, kuriam pirmininkavo Rasa Juknevičienė ir Povilas Jakučionis, nutarimą, naujojoje jungtinėje partijoje turėtų veikti Krikščionių demokratų bendrija, sukurta iš LKD ir TS Krikščionių demokratų frakcijos pagrindu. Krikščionys demokratai šiuo metu yra neparlamentinė partija, vienijanti apie 4,5 tūkst. narių.
Už sąjungą su krikdemais pasisakė 623 Tėvynės sąjungos suvažiavimo delegatų iš 674 dalyvavusiųjų, o Lietuvos tautininkų sąjungos įsiliejimui pritarė 516 asmenų.
„Dešiniajai alternatyvai“ – nauja viltis?
Šie susijungimai realiai įgyvendins kairiųjų vykdoma politika nepatenkintų konservatorių raginimus centro dešiniosioms partijoms burtis į "Dešiniąją alternatyvą". Dešiniųjų jėgų telkimo kūrimo iniciatyvinei grupei be Tėvynės sąjungos, Lietuvos krikščionių demokratų ir tautininkų, priklauso Liberalų sąjūdžio ir Lietuvos sąjūdžio atstovai. Kaip pavieniai asmenys dalyvauja ir Piliečių santalkos nariai.
TS suvažiavimo delegatai šeštadienį taip pat nepraleido progos paragino visas dešiniąsias partijas jungtis į platų veiklos frontą, kuris esą galėtų sukurti alternatyvą dabartinėms nusivylimo nuotaikoms Lietuvos politiniame gyvenime. Tautininkų prisijungimas prie konservatorių esą turįs būti pavyzdžiu, „teikiančiu vilties“ ir kitiems.
Dabartinę valdančiąją mažumos koaliciją sudaro daugiausia kairiajai ideologijai priskiriamos partijos - socialdemokratai, valstiečiai liaudininkai bei nuo "darbiečių" atskilusi Pilietinės demokratijos partija. Dešiniesiems šioje koalicijoje atstovauja Artūro Zuoko liberalcentristai.
