Ar „Gazprom“ sieja dujų sektoriaus nuosavybės atskyrimą su dujų kaina? Ar Vyriausybė keičia savo poziciją ir, iki tol neplanavusi, dabar siūlo „Gazprom“ įsigyti dujotiekius valdysiančios įmonės akcijų? Kokius reikalavimus kelia kitas „Lietuvos dujų“ akcininkas „E.ON“? Tai – klausimai LTV laidos „Savaitė“ svečiui, Vyriausybės vadovui Andriui Kubiliui.
– Kas vis dėlto nustato į Lietuvą importuojamų dujų kainą? Ar Vyriausybė gali kaip nors šitą procesą paveikti?
– Vyriausybė praktiškai šiame procese nedalyvauja, nes turim atsiminti, kad „Gazprom“ parduoda dujas, o į Lietuvą jas importuoja, visų pirma, „Lietuvos dujos“, importuoja „Achema“ savo tikslams, importuoja, dar kelios kompanijos. Bet Vyriausybė „Lietuvos dujų“ reikale praktiškai nedalyvauja, nes mes „Lietuvos dujose“ valdom tik keliolika procentų akcijų.
– Premjere, dabar Vyriausybė kaltina „Lietuvos dujas“, kad jos neišsiderėjo pigesnių dujų Lietuvai, bet prieš kurį laiką Prezidentė yra sakiusi, kad rusiškų dujų kaina turi daugiau politinį, o ne ekonominį charakterį. Ir Jūs esate tam pritaręs. Tai ką jos galėjo išsiderėti?
– Na, pirmas dalykas, tai po pokalbio su p. Medvedevu mes turėjom konstatuoti, tą mes išgirdome ne iš kieno nors kito, o iš vieno iš „Gazprom“ vadovų, apie tai, kad iš Lietuvos pusės, iš „Lietuvos dujų“ kompanijos, kuri, tiekdama dujas Lietuvos vartotojams, turėtų siekti mažesnių kainų, to nedarė.
Iš kitos pusės, mes labai aiškiai sakom: „Taip, Lietuvai kainos yra nesąžiningos“. Galima net vadinti jas tam tikra prasme politinėmis, nes kitas „Gazprom“ viceprezidentas p. Golubevas praeitų metų pradžioje aiškiai pasakė, kad Lietuvai kainos nėra sumažinamos 15 procentų, taip, kaip jos buvo sumažintos Latvijai ir Estijai, dėl to, kad Lietuva įgyvendina Europos III-ąją direktyvą, kuri reikalauja, kad dujų sektorius būtų pertvarkytas. Tai „Gazprom“ ta pertvarka nelabai patiko. Dabar su p. Medevedu kalbėjomės konstruktyviau.
– Ką kalbėjotės? Aš kaip tik norėjau Jūsų klausti, kokia dabar jų pozicija?
– Jų pozicija tokia, kad pertvarka yra suvereni Lietuvos teisė, ir jie tos teisės neginčija. Jie nesieja kainų su pertvarka. Jie galbūt nėra visiškai patenkinti pertvarkos kryptimi ir mūsų tempais, bet mes kalbėjom, kad, kaip ir „E.ON“ kompaniją, mes norėtume matyti „Gazprom“ konstruktyviam dialoge, dalyvaujant ir EK.
– Dar šiek tiek apie tuos dujotiekius. Vyriausybė kalbėjo, kad tuos dujotiekius turėtų perimti valstybė, galbūt su strateginiu investuotoju, greičiausiai tai bus „E.ON“. Dabar jau kalbate, kad „Gazprom“ galėtų turėti trečdalį tos įmonės, kuri valdys magistralinius dojotiekius, akcijų. Tai ar čia yra nauja Vyriausybės pozicija, ir ar dėl to reikėtų keisti Gamtinių dujų įstatymą?
– Ne, dėl to tikrai nereikėtų keisti jokių įstatymų. Įstatymas ir europinė direktyva reikalauja vieno – kad dujų tiekėjas, perdavimo tinklai ir skirstomieji tinklai būtų vieni nuo kitų nepriklausomi. Tai mes ir pasiūlėm „Gazprom“ kompanijai atskirtoje perdavimo tinklų įmonėje dalyvauti finansinio investuotojo teisėmis, t. y. neturėti lemiamo balso.
– Kitas akcininkas „E.ON“ – ar vyksta su jais kokie nors dialogai, ar jie ko nors nori, ar prašo, ar jie nori pasilikti mūsų rinkoje?
– Iš tiesų su „E.ON. Rurghas“ kompanija dialogas vyksta labai nuoseklus, dalyvaujant ir EK atstovams. Jie turi savo planų. Manyčiau, kad tie planai yra visos jų strategijos perorientavimas Europoje. Gali būti, kad „E. ON“ kompanija iš perdavimo verslo apskritai traukiasi visoje Europoje, pasilikdama sau dujų pardavimą, skirstymą, galbūt kitas atskiras verslo sritis.
– Premjere, dabar dar pakalbėkime apie atominę energetiką. Europos audito rūmai paskelbė, kad Lietuvoje, uždarant IAE, yra dvi bėdos: viena, projektai stipriai vėluoja, po kelerius metus, o kita –trūksta finansavimo. Ir projektai vėluoja tie, kur paprastai prikišęs nagus yra „Nukem'as“. Ir vis dėlto Vyriausybė nusileido Briuseliui ir apsisprendė ir toliau pasirašyti sutartį dėl projektų su „Nukem'u“. Kodėl toks pasirinkimas?
– Pirmiausia, tai noriu priminti, kad IAE uždarymas yra bendras Lietuvos ir ES projektas. Bendras ir pinigų, ir valdymo prasme. Ir todėl kartais mums ir su tuo valdymu iškyla problemų, kaip sakoma: kelios galvos, o vaikas be galvos. Ir tas komplikuotas valdymas ir yra iš dalies priežastis, kodėl kai kurie darbai taip vėluoja. Na, ir dabar yra iškilęs klausimas dėl viso finansavimo. Ir mes dabar visus tos sutarties žodžius ir sakinius dedam ant stalo ES komisijai, šalims narėms, kurios kaip tik dabar vykdo derybas.
– Bet, Premjere, ar tuo Jūs norit pasakyti, kad, jeigu Lietuva pratęs sutartį su „Nukem“, tai ji tikisi iš ES gauti norimą finansavimą Ignalinos uždarymui?
– Ne, tai nėra tiesiogiai susieta. Mes norim, kad „Nukem“ kompanija greičiau užbaigtų tuos darbus, kuriuos ji yra pradėjusi. Ir tai yra du svarbūs objektai.
– Gerai, Premjere, o tada dar vienas dalykas, kurio trūksta apskritai Ignalinos uždarymui. Tai Lietuva prašo apie 800 milijonų eurų, gaus atrodo 200, o trūkumas, ką ir Europos audito rūmai pranešė, 1,5 milijardo. O kas bus, jeigu mes tų pinigų negausim, ką daryti tada? Mes galim stabdyti uždarymo darbus ar turėsim iš savų patys susimokėti tai, ko truks?
Dabar svarstom finansinį laikotarpį pagal ES biudžetinę tvarką nuo 2014 iki 2020 metų, ne iki 2029 metų, bet iki 2020. Visi skaičiavimai rodo, kad per šitą laikotarpį reikėtų maždaug 800 milijonų eurų: 700 milijonų ir ES, 100 – iš Lietuvos. Kaip žinote, dabar įrašyti į biudžeto projektą, bet tai yra tik pirmo skaitymo projektas, kurį pateikė komisija, suma žymiai mažesnė ir mūsų netenkina.
Jeigu pinigų bus mažiau, negu reikia padaryti darbų, tai stebuklų čia nebūna: arba reikės mažinti darbų apimtis, arba darbus išdėlioti per ilgesnį laiką, arba dar ieškoti kokių nors sprendimų, bet stebuklų nebūna. Yra darbai, kurie turi būti padaryti, ir yra pinigai, kurie turi būti skirti tam, kad tuos darbus padarytume.
– Pakalbėkim ne apie energetiką. Šią savaitę KT paskelbė, kad įstatymas, kai nurėžtos dirbantiems pensininkams, pensijos didesne dalimi prieštaravo Konstitucijai. Ir tuo pačiu KT paskelbė ir tai, kad, kai pensijas sumažini, tai būtinai turi pateikti ir mechanizmą, kaip jos bus kompensuojamos. To mechanizmo nėra, nors apie jį šnekama nuo 2010 metų. Tai kada tas mechanzimas bus, kada teiksitės jį parodyti Seimui?
– Pavasario sesijoje. Juokas juokais, bet iš tikrųjų yra numatyta, kad dirbantiems pensininkams bus kompensuojama šiek tiek greičiau ir daugiau negu senatvės pensininkams, kad iš tikrųjų jie tą didesnį sumažinimą galėtų šiek tiek greičiau atgauti.
– O kokie planai, nuo kada mėginsit pradėti kompensuoti?
– Tas priklausys nuo ekonomikos visų parametrų. Jeigu viskas klostysis taip, kaip klostosi dabar, ir nebus kokių nos didesnių bėdų iš euro zonos, Graikijos ar kitų šalių, tai priėmus įstatymą, kompensavimo mechanizmas pradėtų veikti jau nuo kitų metų.
– Tai priimti įstatymą reiktų šiais metais?
– Priimti įstatymą reiktų šiais metais, pavasario sesijoje.
– Gerai, Premjere, ir dar viena aktualija – skandalas FNTT. Jūs sakote, kad tarnyba dirba gerai, Jūs kažkokių didelių priekaištų neturit. Bet leiskit paklausti, Premjere, tai kodėl du aukščiausius tos tarnybos pareigūnus „tempia“ ant melo detektoriaus, jeigu ten viskas tikrai gerai?
FNTT institucija, mano įsitikinimu, pastaruoju metu dirba neblogai, ir galima pasidžiaugti jų rezultatais. Bet norėčiau pastebėti, kad, jeigu yra kokių nors įtarimų ar nuogąstavimų, jog kažkas iš FNTT pareigūnų arba kitų institucijų pareigūnų, toje pačioje garsioje „Snoro“ istorijoje yra neteisėtai perdavęs informaciją vienam iš Lietuvos dienraščių, tai tokį klausimą turi tirti teisėsaugos institucijos.
– Premjere, bet Jūs patvirtinate, kad šitas visas triukšmas kilo dėl informacijos apie „Snorą“ nutekinimo į žiniasklaidą?
– Aš taip skaitau žiniasklaidą.
– Bet ministras vis dėlto turėjo Jums pasakyti, kas ten vyksta.
Aš taip skaitau žiniasklaidą, ir, jeigu yra tokių įtarimų, tą turėtų nustatyti normalus ikiteisminis tyrimas. Tuo būtų padėti taškai, ir atsakingi ir prasižengę žmonės turėtų prisiimti visą atsakomybę.
– Tai šiandien Jūs manote, kad abu pareigūnai turi dirbti, kol nebus gauti visi atsakymai?
– Kol nėra visų atsakymų, aš neturiu, ką nagrinėti.
– Ir jokio nepasitikėjimo Jūs kol kas negalit reikšti. Gal Jums teko girdėti, kokia yra Prezidentės nuomonė šiuo klausimu?
– Tai Jūs Prezidentės ir paklauskit.
– Jūs negirdėjot nieko?
– Ne, aš tikrai nekomentuoju kitų valstybės vadovų nuomonių.
– Aš tik klausiu gal Jūs girdėjot, komentuoti neprašau. Gal tiesiog girdėjot, ką sakė. Gerai, Premjere, Jūs esate tokios didelės konservatorių partijos narys ir toks labai šiuolaikiškas žmogus, kalbantis apie visokias technologijas, apie visa tai, kas yra šiuolaikiška, nauja. Tuo metu konservatoriaus žodyje įdėtas lyg ir toks neigiamas atspalvis – tai žmogus, kuris paprastai priešinasi visoms naujovėms.
– Konservatorius yra tas, kuris pasisako už kaitą. Jis galbūt prieštarauja kokiai nors neprotingai revoliucijai, atsisakant pamatinių vertybių. Bet jis pasisako už natūralią kaitą, už ėjimą į priekį, už pažangą, už grįžimą atgal prie tų versmių, iš kurių buvom išplėšti.
– Aš, Premjere, dabar prisipažinsiu nesu originali, pateikdama Jums šitą klausimą. Vienas garsus rusų tarptautininkas kažkada seniai šitokį klausimą pateikė tuometinei britų konservatorių lyderei, tuometinei Premjerei Margaret Thatcher. Ir ji į šitą klausimą atsakė taip: „O tu sėstum prie supergalingo automobilio vairo, jeigu jame nėra stabdžių?“
– Galbūt ir taip, bet konservatorius tuo ir pasižymi, kad jis ir supergalingą vairą gali pasukioti, ir žino, kur stabdžiai yra.
Nemira PUMPRICKAITĖ
