Vyriausybės pusvalandyje Seime ketvirtadienį dalyvavo Ministras Pirmininkas Andrius Kubilius ir Finansų ministrė Ingrida Šimonytė. Jie atsakė į parlamentarų klausimus apie padėtį nacionalizuotame banke „Snoras“.
Juos ir „Lietuvos banko“ vadovą V. Vasiliauską atvykti į Seimą ir aptarti su „Snoru“ susijusias problemas pakvietė trys opozicinės – Socialdemokratų, Darbo ir Tvarkos ir teisingumo – frakcijos.
„Staiga per vieną naktį bankas tapo nemokus“, – stebėjosi Seimo narys P. Gražulis, apeliuodamas į tai, kad anksčiau apie šio banko problemos iš esmės nebuvo kalbama. Jis priminė vieną iš kai kuriuose užsienio šaltiniuose aptarinėjamų versijų, esą V. Antonovas, kuris dabar gyvena Londone, buvo neparankus tam tikroms Rusijos struktūroms. P. Gražuliui rūpėjo, ar Lietuvos Vyriausybė netapo savotišku įkaitu tų, kurie siekia sužlugdyti Rusijos valdžiai nenaudingą banką Lietuvoje.
„Aš iš jūsų klausimo supratau, kad jūs tampate V. Antonovo rėmėju. Tai paraginkite jį grįžti į Lietuvą“, – atsakė A. Kubilius ir pridūrė, kad jeigu buvęs pagrindinis banko akcininkas teisus ir bankas dirbo skaidriai, V. Antonovui Lietuvoje nekilsią jokių problemų.
Seimo narė L. Graužinienė domėjosi, ar taikomos pakankamos apsaugos priemonės, kad iš nacionalizuoto banko „neišplauktų“ dar daugiau pinigų.
„Buhalteriai teigia, kad bankas pinigus priima, bet disponuoti jais negali. Ar tai tiesa ir ar užtikrintas saugumas, kad tie pinigai kur nors neišeitų?“, – teiravosi ji.
Atsakydama į šį klausimą finansų ministrė I. Šimonytė teigė: „Banko sistemos buvo išjungtos ir kaip tik dėl to kilo problemų sąžiningai atsiskaitantiems“.
Jos teigimu, tai ir buvo padaryta siekiant apsaugoti banke likusias lėšas, nes buvo bandymų pervesti pinigus paskutiniu momentu.
Ministrė taip pat priminė, kad nacionalizuotą banką dabar prižiūri laikinasis administratorius, o ji techninių detalių komentuoti negali.
Finansų ministrė I. Šimonytė kalbėdama Seime patvirtino, kad valstybė neketina prisiimti įsipareigojimų gelbėti nacionalizuotą banką „Snoras“, nes nuostoliai atsirado ne dėl objektyvių ekonominių aplinkybių, o dėl akcininkų ir banko vadovų veiklos.
„Galimybės patenkinti jų (kreditorių) reikalavimus priklausys nuo to, kiek banke yra turto“, – sakė ji. Nors „Lietuvos bankas“ kol kas nepaskelbė duomenų apie „Snoro“ būklę, finansų ministrė pabrėžė, kad iš turimų duomenų galima spręsti, kad banko įsipareigojimai viršija turtą.
Jos teigimu, padalinus banką, „blogajame“ likusių kreditorių reikalavimai bus tenkinami pagal bankroto procedūroje numatytą eiliškumą.
Premjeras A. Kubilius teigė, kad bus daromos išvados, kaip sustiprinti bankų priežiūrą, kad tokių atvejų nebebūtų. Tačiau I. Šimonytė sakė abejojanti, ar įmanoma užtikrinti priežiūrą, kuri visiškai apsaugotų nuo sukčiavimo.
„Kad ir kokia būtų išvystyta ir profesionali priežiūra, ji šimtu procentu neapsaugo nuo sukčiavimo. (...) Tam, kad nustatytume, kad turtas, kuris yra deklaruojamas balanse, yra įkeistas, ar priklauso kitiems savininkams, reikia susirinkti informaciją“, – sakė I. Šimonytė.
A. Kubiliaus ir I. Šimonytės atsakymai tenkino ne visus parlamentarus.
„Tokių nykių atsakymų dar negirdėjome. Arba premjeras ir ministrė nežino, kas vyksta tame banke, arba nesupranta. Ir tas, ir tas Lietuvai yra blogai“, – replikavo V. Mazuronis.
Seimo biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas K. Glaveckas informavo, kad anksčiau šiemet nei iš ankstesniojo „Lietuvos banko“ valdybos pirmininko R. Šarkino, nei iš naujojo vadovo V. Vasiliausko jokių žinių apie galimai prastą situaciją banke neišgirdo.
„Mūsų komitetas tris kartus šiemet buvo susitikęs su „Lietuvos banko“ valdybos pirmininku, ir mes negavome jokios informacijos, kad situacija yra negera“, – sakė jis.
K. Glaveckas informavo, kad komitetas kitą savaitę ketina susitikti su „Lietuvos banko“ vadovybe ir tikisi išgirsti visą informaciją apie susiklosčiusią padėtį.
