- Nepasakyčiau, kad mūsų partijoje rimtai diskutuojama dėl jungimosi. Kalbama apie tai, kad ateityje galimas pozityvesnis bendradarbiavimas, jei susiklostytų palankesnės sąlygos. Tačiau drįstu teigti, kad dauguma LS narių pasisako prieš jungimąsi su LiCS.
LS turi savo rinkėjus, o jie skiriasi nuo LiCS rinkėjų. Drįsčiau tikėtis, kad LS rinkėjai - tai žmonės, labiau orientuoti į vertybes, o ne vien į materialius dalykus. Europos Parlamento (EP) rinkimai dar kartą parodė, kad mūsų nuoseklios nuostatos - ir būnant opozicijoje, ir šiuo metu esant valdančiosios daugumos dalimi - yra priimtinos liberalių pažiūrų rinkėjams. Mūsų atotrūkis nuo LiCS - akivaizdus; galime ir toliau stiprinti savo narių bei rėmėjų gretas.
Nesakau, kad kada nors ateityje nebus sąlygų kalbėti ne tik apie bendradarbiavimą, bet ir apie jungimąsi su LiCS. Tačiau šiuo metu LS tikrai nevyksta diskusijų dėl jungimosi.
Apskritai galima kelti klausimą taip: ar susijungus dviem partijoms mes daugiau gautume, ar daugiau prarastume? Manau, kad daugiau prarastume nei gautume. Ir ar rinkėjams, kuriems patinka liberalai su Artūru Zuoku, patiks liberalai be A.Zuoko?
- Ar LS bus labiau linkęs jungtis su LiCS, jei A.Zuokas šį mėnesį vyksiančiame partijos suvažiavime nebus perrinktas LiCS pirmininku?
- Diskusijų bus, bet nemanau, kad vienintelė problema yra A.Zuokas. Juk A.Zuoko išlikimo LiCS pirmininku istorija liudija, kad šioje partijoje jis turėjo patikimą užnugarį. Ir tas užnugaris, tie žmonės su jų pasaulėžiūra iš esmės nepasikeitė. A.Zuoko politinė figūra ir jų pačių išlikimas politikos „rinkoje“ jiems buvo svarbesni nei moralės dalykai.
- Kaip vertinate šį pavasarį paskelbtą A.Zuoko ir Arūno Valinsko bendradarbiavimą - jų sukurtą savą „koaliciją koalicijoje“?
- Nevertinčiau labai rimtai, nes tas susitarimas atsirado daugiau iš desperacijos, nei dėl ankstesnio dviejų partijų bendradarbiavimo parengtos dirvos: jų bendradarbiavimo prieš tai nematėme. Manau, tai buvo tiesiog reakcija į smunkančius reitingus ir noras sustiprinti savo įtaką. Nereagavome į tai jautriai, nes, manau, tai tebuvo trumpalaikis ir perspektyvos neturintis projektas.
- A.Zuokas yra sakęs, kad iš trijų pastarojo meto premjerų jam artimiausias yra Algirdas Brazauskas, po jo - Gediminas Kirkilas ir tik paskutinėje vietoje - Andrius Kubilius. Taigi jam geresni - socialdemokratai. A.Valinskas savo ruožtu kviečia juos prisijungti prie valdančiosios koalicijos. Ar Jums neatrodo, kad A.Valinsko ir A.Zuoko partijoms socialdemokratai yra artimesni nei LS ir Tėvynės sąjunga? Ar gali susiformuoti valdančioji koalicija su Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP)?
- Praėjusią Seimo kadenciją tik LS niekaip nebendradarbiavo su socialdemokratais. Šiuo atžvilgiu elgėmės principingai, o į konservatorių daržą galime įmesti akmenuką. Savo ruožtu dėl kitų dviejų minėtų partijų dabartinėmis aplinkybėmis kiltų jų išlikimo valdančiojoje daugumoje klausimas. Daugiau neturiu ką pridurti.
O valdančioji koalicija su socialdemokratais teoriškai būtų įmanoma, jei susiklostytų tam palanki situacija - jei dabartinės valdančiosios koalicijos partneriai nebegalėtų susitarti tarpusavyje. Seimui juk vis tiek reiktų priimti sprendimus, tad teoriškai galėtų atsirasti net labai keistų koalicijų. Tačiau abejoju, ar jos turėtų ilgalaikių perspektyvų.
- Pabrėžėte, kad LS praėjusios kadencijos Seime principingai nebendradarbiavo su socialdemokratais. O ar įmanoma LS koalicija su LSDP šios kadencijos Seime?
- Galėtume šį klausimą svarstyti drauge su koalicijos partneriais. Bet tai nereiškia, jog mes pritartume tokiai koalicijai. Aš asmeniškai į tokį darinį žiūriu skeptiškai.
- Kaip manote, kodėl šią savaitę ėmė strigti pasirengimas „Leo LT“ išformavimui?
- Manau, esminis lūžis ir apsisprendimas įvyko, išrinktajai prezidentei Daliai Grybauskaitei aiškiai išreiškus nuomonę šiuo klausimu. O kalbant apie šių dienų įvykius - nežinau visų aplinkybių ir visų užkulisinių dalykų.
- LS deleguotas ministras Remigijus Šimašius per pastarąjį Vyriausybės posėdį atvirai pasipriešino „Leo LT“ išformavimui. Kodėl?
- Manau, viena priežasčių gali būti ta, kad esame labiau, nei kartais manoma, susaistyti pasirašytų sutarčių ir anos Seimo daugumos priimtų teisės aktų. Dėl įsipareigojimų privačiai bendrovei galime būti įklampinti į teisinį liūną, kuris galiausiai padarytų finansinės žalos valstybei. Ministro pasipriešinimą supratau kaip raginimą atlikti išsamesnę padėties analizę teisiniu požiūriu.
- D.Grybauskaitė - už „Leo LT“ išformavimą; LS per prezidento rinkimus rėmė D.Grybauskaitę; LS ministras R.Šimašius dabar lyg ir mėgina stabdyti „liūto“ demontavimą. Tai kokia vis dėlto yra LS pozicija?
- Artimiausiu metu ketiname išklausyti ministro nuomonę frakcijoje. Tada padėtis bus aiškesnė. Kol kas tokio pokalbio su ministru dar nebuvo.
- Kaip ketinama spręsti VSD problemas? Kokia Jūsų, kaip NSGK nario, nuomonė apie esamą padėtį?
- Reikalingi sprendimai įstatymų lygiu, užtikrinantys aiškesnius parlamentinės kontrolės mechanizmus. Reikalinga aiškesnė VSD atskaitomybė ir skaidrūs informacijos teikimo mechanizmai.
Manau, kad VSD vadovybė neišsprendė pasitikėjimo ir viešumo problemų. Ir visuomenė, ir daugelis politikų nepasitiki VSD. Dėl to yra kalti ne tik politikai. Tikiuosi, kad šitiems klausimams skirsime pakankamai dėmesio.
Turėtų ateiti laikas, kai esamos VSD problemos dings iš mūsų darbotvarkės: mes, parlamentarai, neturėtume nuolat apie jas kalbėti, o ir VSD šitas nuolatinis kalbėjimas nėra naudingas. Laikas „keisti plokštelę“. Nes dabar visi akmenys skrieja į VSD daržą, politikai vis kartoja, kad reikia ką nors daryti, ir tuo, deja, viskas pasibaigia. Turime siekti Seime politinio konsensuso, nutarti, kuria kryptimi judėsime, ir priimti reikiamus sprendimus kartu su išrinktąja prezidente ir jos komanda.
- Gal galėtumėte sukonkretinti: kokius sprendimus būtina priimti NSGK ir Seime, kad dabartinė VSD problematika dingtų iš komiteto darbotvarkės?
- Reikalinga institucija, kuri, kaip įrankis, padėtų politikams matyti VSD virtuvę ir gauti atsakymus, ar nepažeidžiami įstatymai. Skundus dėl žmogaus teisių pažeidimų, mano manymu, turėtų svarstyti Seimo kontrolierių institucija. Tokio pobūdžio pažeidimų Lietuvoje, ko gero, yra daugiau nei senosiose Vakarų demokratijose, tad veiksmingas kontrolės mechanizmas juolab yra būtinas.
Taip pat būtina rasti sprendimą dėl VSD atskaitomybės. Negaliu vienareikšmiai atsakyti į klausimą, ar geriau yra atskaitomybė Vyriausybei, kaip kai kas siūlo. Tačiau turėtų būti inspektoriaus tarnyba. Be to, aktualūs dalykai - informacijos pateikimas ir uždavinių VSD formavimas.
- Kas tuos uždavinius turėtų formuoti?
- Gaila, kad neįgyvendinama tai, ką numato įstatymai. Neturime analitinio centro, kuris teiktų išsamią informaciją ir analizę, nors šitokį centrą numato Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymas. Valstybės gynimo tarybos (VGT) funkcijos yra, sakyčiau, per siauros. Ji kartais mėgina veikti platesniu mastu, nei numato įstatymai. Tokia VGT, kokia yra dabar, tiesiog neefektyvi. Saugumo problemas reikia spręsti kompleksiškai ir pradėti galbūt nuo VGT reorganizavimo - sudėties keitimo. Būtent VGT galėtų būti viena pagrindinių institucijų, formuluojančių užduotis VSD. Taip pat, manau, daugiau teisių ir galių kelti uždavinius turėtų turėti Vyriausybė.
- Kodėl VSD parlamentinės kontrolės tobulinimas Lietuvoje stringa?
- Politikai nepakankamai atsakingai žiūri į nacionalinio saugumo reikalų sritį. Į NSGK kartais deleguojami nei patirties, nei noro gilintis į nacionalinio saugumo dalykus neturintys parlamentarai. Nesu tikras, ar operatyvinėms tarnyboms kelia pasitikėjimą už didesnę parlamentinę kontrolę atsakingo NSGK pakomitečio sudėtis. Kita vertus, stinga ir politikų pasitikėjimo operatyvinėmis tarnybomis - ypač po atlikto parlamentinio VSD veiklos tyrimo.
- Ar nereikėjo seniai keisti VSD vadovybę - generalinį direktorių, pavaduotojus, jei dabartiniais vadovais nepasitikima?
- Manau, reikalinga šiokia tokia pauzė: turėtume palaukti ir pasižiūrėti, kokius sprendimus šiais klausimais priims išrinktoji prezidentė. Kaip politikas aš rėmiau jos kandidatūrą, ir jos sprendimas man būtų ženklas, kuriuo keliu mes eisime toliau.
- Bet ar dabartiniai VSD generalinio direktoriaus pavaduotojai padeda spręsti pasitikėjimo problemas, ar priešingai - tik apsunkina jų sprendimą?
- Mes jų parlamente po atlikto tyrimo nebematėme: bendraujame su VSD direktoriumi Povilu Malakausku ir įvairių sričių ekspertais iš VSD. Jei dabartiniai pavaduotojai yra jo komandoje, vadinasi, jis patenkintas jų darbu.
- O ar Jus patį tenkina VSD generalinio direktoriaus darbas?
- Buvo dedamos nemenkos pastangos, ieškant sutarimo ir mėginant spręsti tam tikras parlamentinio tyrimo išryškintas problemas. Tačiau akivaizdu, kad visų problemų išspręsti direktoriui nepavyko. Galbūt tai nėra paprasta. Tačiau viena pagrindinių problemų - politikų pasitikėjimo VSD - lieka opi.
Vladimiras LAUČIUS
