Reaguodamas į informaciją, kad Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) pirmininkas Remigijus Rekerta dėl sprendimų priėmimo konsultavosi su vienos iš Seimo frakcijų vadovu, Liberalų ir centro sąjungos pirmininkas Algis Čaplikas pareiškė, kad VTEK vadovas, būdamas šališkas, negali toliau eiti savo pareigų.
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys Naglis Puteikis kovo 27 d. vienoje televizijos laidoje pareiškė, kad jei VTEK priims naujam Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) direktoriui Kęstučiui Jucevičiui palankų sprendimą, tokiu atveju Seimas turės atstatydinti visą VTEK.
Seimo etikos ir procedūrų komisijos pirmininkas Algimantas Salamakinas perspėjo VTEK vadovą R. Rekertą, kad jei ir nebus reaguota į N. Puteikio spaudimą ir nebus imtasi jokių veiksmų, ateityje K. Jucevičiaus klausimu priimtas VTEK sprendimas sukels rimtų abejonių.
Tačiau VTEK vadovas R. Rekerta, užuot vertinęs N. Puteikio pareiškimus įstatymo nustatyta tvarka, dėl šių pareiškimų konsultavosi ir savo sprendimą derino su Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnu Jurgiu Razma.
LiCS primininko A. Čapliko teigimu, tokį R. Rekertos elgesį galima vertinti kaip VTEK diskreditavimą, nekompetenciją ir šališkumą, nes VTEK įstatyme nurodyta, kad ši Komisija privalo veikti nešališkai, ir jokia valstybės institucija ar valstybės pareigūnas negali duoti jai privalomų nurodymų.
„VTEK vadovas neturi teisės Komisijos svarstomais klausimais konsultuotis, o tuo labiau sprendimus derinti su politinėmis partijomis, todėl Seimas turi rimtai apsvarstyti, ar pagal telefoninę teisę dirbantis R. Rekerta gali toliau vadovauti VTEK.“
Kaip žinia, balandžio 17 d. VTEK priėmė K. Jucevičiui nepalankų sprendimą – paskelbė, kad K. Jucevičius, pasirašydamas raštą, kad FNTT neturi duomenų apie jo nepatikimumą, pažeidė viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymą. Šis sprendimas buvo toks, kokio reikalavo konservatorius N. Puteikis.
Vertindamas šį A. Čapliko pareiškimą, Naglis Puteikis apgailestavo, kad aukščiausi Lietuvos vadovai gina valstybės tarnautojus ir politikus, kurie neatlieka savo pareigų.
Ne kartą kritikavęs VTEK veiksmus, pašnekovas priminė, kad komisija neretai nemato reikalo atsakinėti į gyventojų skundus ir jų svarstyti.
„R. Rekertos komisija nemato reikalo atsakinėti į gyventojų skundus ir jų svarstyti. Konkrečiai Kauno visuomenininkai skundėsi dėl Irenos Vaškelienės, kad ji padeda savo vyrui išdidinti dividendus, į tą pareiškimą VTEK nematė reikalo nei atsakyti raštu, kaip tą numato įstatymas, nei tuo labiau svarstyti, kaip numato kitas įstatymas“, – piktinosi jis.
Kalbėdamas apie konkretų atvejį dėl K. Jucevičiaus, jis paaiškino, kad tokią jo reakciją sukėlė faktas, kad pareigūnas pats pasirašė pažymą apie savo tinkamumą eiti FNTT vadovo pareigas, o spaudoje pasigirdo liberalcentristų ir prezidentūros patarėjų argumentai, kad tai nieko tokio. Pasak N. Puteikio, kiekvienam Lietuvos gyventojui, nepriklausomai nuo jo pareigų ar statuso, yra akivaizdu, kad taip būti neturėtų.
„Kadangi nepasitikiu VTEK, pasakiau savo asmeninę nuomonę, ir jeigu visi Seimo nariai išsakytų savo asmenines nuomones tais atvejais, kai valstybės tarnautojai nevykdo savo pareigų, tai Lietuvoje atsirastų tik europietiškesnė tvarka“, – svarstė politikas.
Anot jo, norint padaryti įtaką R. Rekertai arba jo komisijai, jam reikėtų atstovauti frakciją arba valdančiąją koalicija. „Aš džiaugčiausi, jei turėčiau tokį bendražygių būrį Seime, bet realybė tokia, kad aš neturiu tokios daugumos, aš nesu frakcijos vadovas, nesu Seimo pirmininkas, tai kaip aš galėjau savo asmeninės nuomonės išsakymu paveikti VTEK?“ – stebėjosi N. Puteikis.
Seimo narys taip pat pabrėžė, kad jei R. Rekerta ir pajautė jo galimą poveikį, tai turėjo skųstis ne J. Razmai, o kreiptis į prokuratūrą, kad ji imtųsi veiksmų.
„Yra atskiras straipsnis už neteisėtą poveikį valstybės pareigūno tarnautojo elgesiui. Jeigu bando paveikti neleistinai, yra baudžiamojo kodekso straipsnis. Taigi R. Rekerta turėjo visas galimybes skambinti ne J. Razmai, o kreiptis į Generalinę prokuratūrą, bet jei jis mano, kad aš nepadariau jam jokio poveikio, jis neturėjo niekur skambinti“, – komentavo N. Puteikis.
Paklaustas, ar A. Čapliko argumentai ir interpretacijos šioje situacijoje teisingos, pašnekovas akcentavo, kad pats liberalcentristų lyderis yra suinteresuotas šioje byloje, juk teigė, kad FNTT skandale visi neteisūs, išskyrus liberalcentristus.
Taip pat N. Puteikis atskleidė, kad Etikos ir procedūrų komisijos (EPK) pirmininkas Algimantas Salamakinas, užviręs šią košę, taip pat nėra šventas.
„A. Salamakiną nevyriausybinės organizacijos kaltina suklastojus protokalą dėl alkoholio įstatymo pataisų. Visuomenininkai kreipėsi nurodydami, kad šeši seimo nariai pažeidė viešų-privačių interesų įstatymą ir prašė tai svarstyti. A. Salamakino komisijos protokole atsirado protokolas su parašais, kad tas klausimas buvo svarstytas, o kai visuomenininkai paėmė garso įrašą, išgirdo, kad nesvarstytas. Tai gal Salamakiną ar pačią EPK reikėtų pasvarstyti, ar ji nesielgia taip, kuo A. Salamakinas kaltina R. Rekertą?“ – retoriškai klausė jis.
N. Puteikis reziumavo, kad valstybėje yra daugybė institucijų pareigūnų ir politikų, kurie negerbia įstatymų ir jų nevykdo, arba reaguoja liguistai, kur nevertėtų reaguoti, o ten, kur reikėtų reaguoti, nereaguoja.
