„Tikrai mes esame pasiruošę didinti darbo užmokestį, bet pagal mūsų valstybės turimas finansines galimybes“, - LRT radijui sakė premjeras.
Anot jo, nepamatuoti finansiniai sprendimai gali sukelti valstybei sunkumų.
„Manau, kad mes deramu būdu tikrai išspręsime šituos klausimus, bet tikrai aš negaliu pasakyti, ar 6, ar 5, ar 8 procentais galės didėti darbo užmokestis. Reikia gyventi pagal valstybės finansines galimybes, nes nepamatuoti finansiniai sprendimai ilgalaikiam procese gali iššaukti finansinių sunkumų“, - dėstė A.Butkevičius.
Trečiadienį per mitingą prie Vyriausybės pedagogai reikalaus, kad didėtų švietimui skiriama bendrojo vidaus produkto (BVP) dalis ir 2020 metais būtų pasiektas tarptautinių organizacijų rekomenduojamas 6 proc. dydis. Mokytojai taip pat siekia, kad Vyriausybė kartu su profesinėmis sąjungomis parengtų ilgalaikę pedagogų atlyginimų kėlimo programą, kuri pradėtų veikti nuo 2015 metų. Be to, mokytojai nori, kad būtų garantuotos saugios sąlygos švietimo įstaigose.
Dienraštis „Lietuvos rytas“ trečiadienį rašo, kad jei nebus įsiklausyta į reikalavimus dėl švietimo finansavimo didinimo ir mokinių klasėse skaičiaus mažinimo, profsąjungos grasina rudenį surengti neterminuotus streikus. Planuojama spalio pradžioje surengti įspėjamąjį streiką, o lapkritį - ilgalaikius neterminuotus streikus.
Pedagogai kol kas streikuoti neketina
Lietuvos švietimo profesinės sąjungos pirmininkas Audrius Jurgelevičius sako, kad pedagogai kol kas neplanuoja streikų.
„Mes negalime komentuoti neatsakingų pasisakymų, mūsų organizacijos, kurios organizuoja šitą renginį, kurios yra pasirašiusios susitarimą su Švietimo ir mokslo ministerija, neplanuoja kol kas konkrečių veiksmų, tuo labiau datų. Mes manome, kad vis dėto užteks išminties Vyriausybei visai in corpore pradėti derybas“, - per spaudos konferenciją trečiadienį sakė A.Jurgelevičius.
Dienraštis „Lietuvos rytas“ trečiadienį rašo, kad jei nebus įsiklausyta į reikalavimus dėl švietimo finansavimo didinimo ir mokinių klasėse skaičiaus mažinimo, profsąjungos grasina rudenį surengti neterminuotus streikus. Planuojama spalio pradžioje surengti įspėjamąjį streiką, o lapkritį - ilgalaikius neterminuotus streikus.
„Mes tikrai neatmetame galimybės, jeigu nebus reikiamo dėmesio kreipiama į mūsų reikalavimus, jeigu nebus galimybės susitarti, be abejo, mes privalėsime eiti toliau. Kitaip iš tikrųjų mes būsime nesuprasti mūsų narių. Bet dabartiniu metu, kad mes pareiškėme, jog skelbsime neterminuotą streiką, tai iš tikrųjų neatitinka tikrovės“, - per spaudos konferenciją teigė Lietuvos švietimo įstaigų profesinės sąjungos pirmininkas Eugenijus Jesinas.
Profsąjungų vadovai sakė manantys, kad protestai yra vienintelis būdas pedagogams išsikovoti geresnę padėtį.
„Rūpinamasi viskuo: krašto apsauga ir socialine apsauga, atlyginimais valstybės tarnautojų, teisėjų atlyginimais, pensijomis, bet švietimo darbuotojų reikalai apeinami. Dar daugiau - giriamasi, kad reikia džiaugtis, jog iš jūsų neatima trupinių, kas lieka nuo jūsų stalo. Todėl mokytojai, supratę, kad šiandieninėj Lietuvoj, esant šiandieninei Vyriausybei, nieko negalima pasiekti be jėgos, vienokios ar kitokios, ryžosi pagaliau susirinkti į mitingą“, - aiškino A.Jurgelevičius.
Spaudos konferencijoje taip pat dalyvavęs švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis aiškino, kad jo vadovaujama ministerija viena negali išspręsti mokytojų problemų.
„Dialogas vyksta, mes tikrai keičiamės nuomonėmis, bet labai dažnai ne mūsų vien ministerijos galioje yra kažką padaryti“, - sakė ministras, pažymėjęs, kad Vyriausybė visgi kreipia dėmesį į švietimo finansavimą ir jo problemas, bet gal ne tiek, kiek norėtų pedagogai.
„Aišku, kad mes kompleksiškai viso švietimo problemų neišspręsime nedalyvaujant Finansų, Socialinės reikalų (Socialinės apsaugos ir darbo) ministerijai, Ūkio ministerijai ir panašioms struktūroms“, - svarstė D.Pavalkis.
Trečiadienį per mitingą prie Vyriausybės pedagogai reikalaus, kad didėtų švietimui skiriama bendrojo vidaus produkto (BVP) dalis ir 2020 metais būtų pasiektas tarptautinių organizacijų rekomenduojamas 6 proc. dydis. Mokytojai taip pat siekia, kad Vyriausybė kartu su profesinėmis sąjungomis parengtų ilgalaikę pedagogų atlyginimų kėlimo programą, kuri pradėtų veikti nuo 2015 metų. Be to, mokytojai nori, kad būtų garantuotos saugios sąlygos švietimo įstaigose.
Tūkstantis pedagogų mitinge Vilniuje mitinge reikalavo didesnių atlyginimų
Trečiadienį švilpdami, skambindami varpeliais ir skanduodami „Geda!“ tūkstantis pedagogų iš visos Lietuvos eisena nuo Katedros aikštės Vilniuje pradėjo protesto akciją siekdami didesnio švietimo sistemos finansavimo.
Gedimino prospektu nužygiavęs prie Vyriausybės pedagogai reikalavo didinti švietimui skiriamą bendrojo vidaus produkto (BVP) dalį, kad 2020 metais būtų pasiektas tarptautinių organizacijų rekomenduojamas 6 proc. dydis.
Mokytojai taip pat siekia, kad Vyriausybė kartu su profesinėmis sąjungomis parengtų ilgalaikę pedagogų atlyginimų kėlimo programą, kuri pradėtų veikti nuo 2015 metų. Be to, mokytojai nori, kad būtų garantuotos saugios sąlygos švietimo įstaigose.
„Mokytojas - be vilties, mokykla - be ateities“, „ES parama - vaikui, o ne klerkui“, „Pedagogams - orią senatvę“, „Profesija - mokytojas, socialinė padėtis - ubagas“ - tokiais ir panašiais plakatais bei transparantais pedagogai siekė atkreipti dėmesį į savo problemas.
Į mitingą susirinko žmonės iš Šilutės, Ukmergė, Telšių, Tauragės, Klaipėdos, Marijampolės, Alytaus, Raseinių, Joniškio, Kauno, Kupiškio, Vilniaus, Pagėgių, Panevėžio, Kalvarijos ir kitų Lietuvos vietų. Žirkles į mitingą atsinešusi mokytoja iš Panevėžio rajono BNS sakė, jog, be kita, būtina apriboti įstaigos vadovų teises nustatyti mokytojų atlyginimus.
„Norime, kad nebūtų taip, jog vadovai gali kaip nori atlyginimų žirkles plėsti ir skaičiuoti atlyginimus“, - sakė pedagogė.
Iš Lazdijų atvykusi mokytoja savo ruožtu sakė, kad mokytojai iki šiol jaučia krizės padarinius.
„Tikimės, kad bent atkreiptų dėmesį į mūsų problemas, kad mes taip pat esame socialinės grupės žmonių, kuri nori valgyti, kuri turi savo šeimas, kurie turi vaikų, studentų. Pagaliau patys dėl savęs - mes irgi turime tobulėti. Mes reikalaujame, kad atstatytų bent į 2009 metų finansinį lygį“, - pasakojo mokytoja.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.
