Seimo narys Audronius Ažubalis, dalyvavęs kuriant „Leo LT“ projektą, teigia jautęs, jog paraleliai vyko derybos su aukščiausiais šalies pareigūnais, o Atominės elektrinės įstatymo metmenys buvo surašyti „NDX energijos“.
Valdantieji, sėkmingai prastūmę daug ginčų sukėlusį „Leo LT” projektą, neretai nurodo, jog derybinėje grupėje, kur buvo formuojama valstybės pozicija, nuo pat pradžių dalyvavo ir konservatorius Audronius Ažubalis. Konservatoriai, kaip žinia, nesėkmingai mėgino sužlugdyti projekto palaiminimą Seime. Apie tai su A. Ažubaliu kalbasi “Balsas.lt” spec. korespondentas Tomas Čyvas.
- Jūsų dalyvavimas derybinėje grupėje, dirbusioje kuriant „Leo LT” projektą, yra vertinamas labai nevienareikšmiškai. Bent jau Vyriausybės vadovas ir projekto šalininkai neretai stebisi konservatorių oponavimu ir pretenzijomis pabrėždami, jog Jūs kaip konservatorius dalyvavote derybose nuo pat pradžių ir galite kritikuoti nebent pats save ir savo darbo rezultatus.
- Tai yra visiškai netikslūs aiškinimai. Manau, kada nors visi galės tuo įsitikinti, kai taps prieinami grupės posėdžių protokolai. Dalyvavau ten visai ne kaip konservatorius, o kaip Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas ir kaip tas žmogus, kuris komitete kuruoja energetinio saugumo klausimus. Tai yra pažymėta ir premjero potvarkyje. Tai buvo mano darbas, mano sritis, ir aš tik taip visada ir žiūrėjau į šį kvietimą. Kitas reikalas, kad tie, kas kvietė, galbūt jau tada planavo tuo pasinaudoti ar prisidengti. Tai yra jų sąžinės reikalas.
- Ir kaip ten viskas vyko toje derybinėje grupėje?
- Labai paprastai. Visada prieš posėdžius ar pertraukų metu tardavomės, derindavom pozicijas. Turiu omenyje mūsų, valstybės atstovų derybose, pusę. Daugybę kartų, kai būdavo balsuojama, aš su savo pasiūlymais likdavau vienas. Nuolat juos teikdavau, tačiau dauguma juos atmesdavo.
- Tai kokia prasmė ten būti? Jūs vis tiek esate konservatorius, tad ką partijos kolegos manė apie Jūsų dalyvavimą?
- Buvo ir pasiūlymų iš ten trauktis, tačiau aš ir dabar manau, jog teisingai pasielgiau likdamas. Aš, kaip ten bebūtų, esu už atominę elektrinę, nes jos Lietuvai reikia. Mano, kaip konservatoriaus, pasitraukimas būtų visuomenę nuteikęs labai keistai. Daug kas būtų pradėję manyti, kad jei jau konservatoriai traukiasi, tai ten kažkas tame projekte ir grupėje labai blogai.
- O tai labai blogai nebuvo?
- Blogai buvo tai, jog nuolat jaučiau, kad vyksta ne tik mūsų, bet ir paralelinės derybos su aukščiausiais Lietuvos politikos asmenimis. Su kuriais – nebadysiu pirštais. Ir pati taktika buvo nevykusi. Derantis, kiek aš suprantu - o stebėjęs esu nemažai derybų - reikia nusistatyti raudoną ir žalią linijas: iki kiek galima nusileisti ir ten manevruoti. Kai keldavau klausimą – kur mūsų paskutinės atsitraukimo ribos? – man atsakydavo: geras klausimas, bet apie tai nėra laiko galvoti. Daug kartų siūliau daryti pauzes, taktines pertraukas, leisti ir antrai pusei pajusti mūsų ryžtą, bet laimėjo „ypatingos skubos“ linija.
- Paminėjote, kad vyko paralelinės derybos. Ar jums neatrodo, kad ir pats sumanymas gimė „kažkur“?
- Nė kiek neabejoju, kad Atominės elektrinės įstatymo metmenis surašė „NDX energija“, nors Gediminas Kirkilas tai ir mėgina neigti.
Viskas, ką galėjau daryti – mėginti kiek galima pagerinti projektus ir tas, nors ir maža dalimi, pavyko. Reikėjo stengtis padaryti projektą skaidriu.
- Bet tai nepavyko? Kas dabar? Kokia dabartinė situacija ir ko galime laukti, kai įstatymas įsigaliojo?
- Mane, kaip pilietį, vienas dalykas neramina. Gimė net ne nacionalinio, o regioninio masto finansinis monstras, su kuriuo niekas negali lygintis. Kaip valstybei pavyks atsispirti jo įtakoms – sunku prognozuoti. Ši vyriausybė yra silpna ir nepajėgi ką nors kontroliuoti. Čia ir yra problema, o ne tai, kad dalyvauja privatus kapitalas.
- O kodėl privataus kapitalo nereikia Latvijai, Estijai ir Lenkijai? Ar Lietuvos valstybė mažiau finansiškai pajėgi, nei Latvija?
- Energetikos konsolidacijos, kuri atskyrus dvi elektrines nepavyko, o dar ir sumažino valstybės dalį įstatiniame kapitale dešimčia procentų, reikėjo, kad būtume lygiaverčiai partneriai šalims, kurios neišskaidė energetinio ūkio.
- O tai gal nereikėjo ir mums skaidyti?
- Manau, kad A. M. Brazausko vyriausybė paskubėjo 2003 m., kai dar nebuvom ES nariai, vykdyti atitinkamą rezoliuciją.
- Verslininkų noras gauti pelną yra suprantamas, bet keista girdėti argumentus dėl naujos įmonės steigimo, esą jie nenori kišti pinigų ten, kur veikia „Lietuvos energija“ (LE). Sakoma, kad valstybės įmonė yra valdoma negerų žmonių, kurie orientuoti į Rusiją. Jei tai tiesa, tai blogus žmones reikia pakeisti gerais, kurie Rusijai nedirbtų. Negi ir toliau visi ramiai žiūrės, jei padėtis tikrai tokia?
- Valstybės saugumo departamentas, kuris aiškinosi tuos reikalus, nerado ten ypatingų problemų. Bėdų ten yra. Tos penkios sutartys, kurios sieja LE su Rusija yra tiesiog rezultatas to, kad esame Rusijos energetinėje erdvėje. Tiesa, įmonėje bėda yra ta, kad be elektros gamybos ten užsiimama ir Ostapo Benderio vertais dalykais, bet niekas nepasikeis, kol nebus naujos vyriausybės. Ši nieko negali, nes yra silpna. Juokingiausia, kad paskutiniu momentu į kritikų gretas įšoko net ir tie buvę ministrai, kurie patys Vyriausybėje laimino projektą. Turiu omenyje visų pirma Raimondą Šukį. Pats jaučiuosi gana komfortiškai, nes buvau nuoseklus. Mano pozicijos fiksuotos protokoluose ir garso įrašuose, tad kada nors visi tuo įsitikins.
