Per pastarąjį dešimtmetį tokio ažiotažo dėl progresinio gyventojų pajamų mokesčio (PGPM) įvedimo dar nebuvo. Sunku pasakyti ar tai nuoširdūs siekiai, ar daugiau politinio žaidimo elementai siūlančiųjų jį įvesti, tačiau gerai jau tai, kad link to krypstama. Galbūt kai kuriuos Seimo narius apsispręsti dėl progresinių mokesčių įvedimo privertė tas faktas, jog Lietuvoje peržengta kritinė socialinės nelygybės, skurdo ir nesolidarios visuomenės riba. Ne paslaptis, kad šiandien PGPM yra ne vien finansinis, bet ir visuomenei svarbus socialinio teisingumo bei solidarumo prasme klausimas.
Argumentų už progresinių mokesčių įvedimą pateikta pakankamai ir daug kartų. Nerimauti dėl galimų neigiamų pasekmių taip pat neverta. Juk civilizuotame demokratiniame pasaulyje progresiniai mokesčiai yra savaime suprantamas dalykas. Ir ten gyvenama geriau, sočiau, demokratiškiau už mus. Iš krizės taip pat išeinama greičiau ir lengviau. Pagaliau mes patys labai norėtume priartėti prie vakarietiško pragyvenimo lygio. Tenka pastebėti, jog mūsų tautiečiai, gelbėdamiesi nuo nepriteklių, nesibaimindami emigruoja į tuos pačius vakarus, kur veikia progresinė mokesčių sistema. Ir išvykę ten kažkaip prasigyvena.
Manau, pravartu būtų prisiminti kelis vakarų demokratinio pasaulio suvokimo apie progresinį gyventojų pajamų mokestį faktus. Jungtinėse Amerikos Valstijose prezidentas F.Ruzveltas PGPM įvedė didžiosios depresijos metu, t.y. kritiniu šaliai laiku. Prieš penketą metų Vokietijos kirkščionys demokratai galėjo tikėtis net triuškinamos pergalės rinkimuose prieš socialdemokratus, jei pretendentas į būsimus A.Merkel ministrų kabineto finansų ministrus nebūtų pareiškęs, kad KDS, tapusi valdančia partija, panaikins progresinius mokesčius. Už tokius pareiškimus vokiečiai griežtai nubaudė Krikščionių demokratų sąjungą – rinkimuose tepasiektos lygiosios, o valdžia teko dalintis su Socialdemokratų partija. Beje, pastaruoju metu Vokietijoje turtingiesiems gyventojų pajamų mokestis buvo padidintas keliais procentiniais punktais. Iš šių pavyzdžių matyti, kad vokiečiai net neįsivaizduoja, jog progresiniai mokesčiai jų šalyje galėtų būti panaikinti.
Nekartojant jau daug kartų išsakytų argumentų, PGPM įvedimo oponentams faktais norėtųsi atsakyti į jų mėginimus skleisti kai kurias netiesas.
Daug metų Lietuva gyvena pagal LLRI ir užsienio bankams atstovaujančių vadinamų ekspertų rekomendacijas, nes praktiškai visos valdžios dvidešimt metų vadovavosi jų patarimais. Didžiosios privatizacijos, mokesčių mažinimai, Sodros naikinimas ir t.t. – tai uoliai valdžių jau įvykdytos rekomendacijos. Tokių LLRI ir bankų ekspertų patarimų rezultatai taikliai atsispindi Lietuvos statistikoje – katastrofiškai išaugusi socialinė nelygybė, skurdas, emigracija, nesusiformavęs visuomenės vidurinysis sluoksnis, išaugęs šešėlinis verslas ir t.t. Todėl apsisprendimui klausimas labai aiškus: ar ir toliau vadovausimės šių „ekspertų“ rekomendacijomis ir gilinsime bei aštrinsime minėtas problemas, ar pagaliau pabandysime padaryti kitaip – t.y. bandysime pasukti vakarietiškų tradicijų ir gyvensenos linkme.
Kuomet kalbama, jog 2006 m. sumažinus gyventojų pajamų mokestį nuo 33 iki 27 proc. gauta daugiau įplaukų – tiesiog nepasakoma tiesa, kad padidėjusias įplaukas lėmė didėjantis darbo užmokestis. Jei, tarkim, 33 proc. GPM mokėjęs žmogus gaudavo 1000 Lt atlyginimą, jam išaugus iki 1500 Lt GPM buvo sumažintas iki 27 proc., tai logiška, jog mokesčių jis visgi sumokėdavo keliasdešimt litų daugiau. Ir „šešėlis“ tuo metu mažėjo ne dėl sumažinto gyventojų pajamų mokesčio, kaip teigia progresinių mokesčių priešininkai, o dėl to, kad tuo metu vyko per pastarąjį dešimtmetį rimčiausia (D.Budrevičienės istorijos išprovokuota) akcija prieš mokėjimus vokeliuose. Nereikia pamiršti to fakto, jog ekonomikos augimą ir darbo užmokesčio didėjimą lėmė tas periodas, kuomet GPM dar siekė 33 proc. tarifą. Beje, įvedus PGPM teks preciziškiau vertinti gyventojų pajamas, turės būti didesnė kontrolė – tai jau neparankūs faktoriai „šešėlio“ klestėjimui. Įdomu tai, kad prieš progresinius mokesčius pasisakantys asmenys, anksčiau kaltinę Mokesčių inspekcijos, kitų valstybinių institucijų darbuotojus biurokratizmu, dykaduoniavimu staiga susirūpino, jog įvedus PGPM šiems valdininkams labai išaugs darbo krūvis. Kyla klausimas – iš kur toks netikėtai pabudęs altruizmas?
Galima diskutuoti dėl pateikto įstatymo projekto, ginčytis dėl pakopų skaičiaus, procentinių punktų ar dėl to, kieno – LSDP ar TS-LKD siūlymai tinkamesni. Be abejo, galima paklausti A.Butkevičiaus, kodėl jie, būdami valdžioje, neįvedė progresinių mokesčių ir kodėl LDDP, būdama valdžioje, panaikino egzistavusį progresiškumo principą. Tačiau svarbu, kad visgi progresinis gyventojų pajamų mokestis Lietuvoje būtų įvestas.
Reikėtų suprasti tuos, kurie taip atkakliai gina savo ir savo aplinkos interesus, priešindamiesi PGPM įvedimui. Be abejo, atsisakyti kelių šimtų, o gal ir kelių tūkstančių – labai nesinori. Nors, tiesą sakant, nuo tų prarastų sumų jie tikrai nenubiednės. Tiesiog tik teks pradėti gyventi truputį nuosaikiau ir labiau dalintis su kitais.
Arvydas Akstinavičius
