Dešimtys savo sričių profesionalų ir lyderių dalinosi pasauline patirtimi bei idėjomis, kaip Lietuvai tapti patrauklesne verslui ir mokslui. Įkvepiančiais pavyzdžiais forumą pradėjo platformos įkūrėjas ir prezidentas Lietuvos verslo asociacijai Dubajuje (LBAD) Povilas Gudžius ir iš Amerikos atvykę „Liquid Art House“ įkūrėja Rūta Laukien bei „Encore Event Technologies“ vadovas Darius Vaškelis.
Pasak jų, dažnu atveju lietuviams trūksta alkanumo ir ambicijų, siekiant tikslų. O neretai koją pakiša ir užsienio pinigų bei sužlugimo baimė, vertinant tai ne kaip pamoką, o visišką katastrofą.
Mokslo situacija Lietuvoje
Dešimtys tarptautinių mokslininkų ir Lietuvos ekspertų aptarė šalies mokslo situaciją bei valstybės ir verslo jėgų suvienijimą Lietuvos mokslo stiprinimo galimybes. Vokietijoje „Max Planck Institute for Biophysical Chemistry“ dirbantis Gražvydas Lukinavičius palygino Vakarų ir Baltijos šalių mokslininkų situaciją.
„Kaip pasitinkamas pradedantis mokslininkas Lietuvoje ir Vakarų Europoje? Ogi taip: Lietuvoje – turi pinigų, ateik ir dirbk. Vakaruose – ateik, duosim pinigų ir dirbk. Nemažai apie Baltijos šalių situaciją atskleidžia ir statistiniai duomenys.
Pavyzdžiui, per dešimtmetį Europos mokslo tarybos finansuotų projektų (2007-2017 m.) skaičius: Lietuvoje ir Latvijoje po vieną, Estijoje penki. Apskritai, Baltijos regiono lyderė yra Estija, tai pagal išsivystymą mokslinių tyrimų, pabrėžia ir žurnalas „Nature“. Verta paminėti, kad ir daugiausiai tyrėjų yra Estijoje, o mažiausiai Latvijoje. Mūsų šalis išlieka vidurine“, - kalbėjo G. Lukinavičius.
Visgi, jis tikina, kad tyrėjas Lietuvoje turi potencialą augti, kadangi yra stipri mokslininkų infrastruktūra, trūksta tik naujų žmonių. Jo manymu, skirstant dotacijas mokslininkų grupėms, reikėtų labiau orientuotis į pradedančius mokslininkus. Anaiptol, kad ir taip mažai dotacijų skiriama, lyginant su kitomis šalimis.
D. Matulis: kepame studentus užsieniui
Vilniaus universiteto Biotechnologijos instituto profesorius, Lietuvos Biochemikų draugijos pirmininkas Daumantas Matulis priminė kitų šalių pavyzdžius, kokias jie programas sukūrę ir kiek pinigų skiria tarptautinių mokslininkų pritraukimui.
„Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA) duomenys puikiai iliustruoja, kiek valstybė išlaidžia mokslui Lietuvoje ir kaip paskirstomos lėšos. Taigi, į studentus orientuojama daug, kol jie mokosi, o tada – jie neturi nė už ką dirbti, nė kur grįžti po studijų užsienyje.
Statistika aiškiai rodo – kepame studentus užsieniui. Finansavimo Lietuvoje trūkumas šaukia jiems – važiuokite ten daryti tyrimus. Nors Lietuvoje paruošiama daugiausiai bakalaurų iš visos ES, bet labiausiai atsiliekama finansavimo skyrimu mokslo tyrimams“, - kalbėjo D. Matulis.
Jis pateikė ir įžvalgas, kokios problemos vyrauja Lietuvoje ir kaip jas reikėtų spręsti.
Trukdžiai ir pasiūlymai Lietuvai
Diskusijoje dalyvavę mokslininkai ir savo sričių ekspertai bei Lietuvos valdžios atstovai turėjo gana retą galimybę – tarpusavyje, akis į akį, aptarti didžiausius įgalinančius ir trukdančius veiksnius
Lietuvos mokslui. Be to, išrinkti greičiausiai įgyvendinamus galimus sprendimus. Įgalinantys veiksniai: administracinė pagalba mokslininkams; mokslinių sričių lyderių trūkumas (didelės galimybės veikti, formuoti mokslo kryptį); pačių geriausių profesorių pritraukimas; geresnis plataus diasporos akademinio tinklo išnaudojimas; programa mokslininkams iš užsienio pritraukimas; moterų mokslininkių įgalinimas; Lietuva patraukti šalis gyventi (saugumas, ekologija); ganėtinai nauja mokslo infrastruktūra.
Trukdantys veiksniai: savi saviems kultūra – priešiška ekosistema, akademinės vadybos problemos; esančios profesūros tarptautiškumo stoka; neigiama visuomenės nuomonė (pritraukimui/finansavimui tarptautinių mokslininkų); tikslinio siuntimo studijoms nebuvimas; ekonominiai skirtumai tarp pritrauktų ir esančių mokslininkų (šiltnamio sąlygos vieniems, bet ne kitiems); ilgalaikės strategijos trūkumas ir esamos nenuoseklumas; per daug strateginių prioritetų (rezultate – jokių prioritetinių); mažai verslo fondų skirtų mokslininkų finansavimui; universitetinės bendruomenės atvirumas verslo idėjoms (verslo mokslo bendradarbiavimas); aiškios komunikacijos apie esamą mokslinę aplinką stoka.
Pasiūlymai, galintys pakeisti situaciją: mokslo populiarinimas per žiniasklaidą (mokyklų aplankymas, straipsniai, bendradarbiavimas su žiniasklaida); vadybos kokybės ženklo visiems siekimas; grantų fondo ir sistemos sutvarkymas su moksliniais prioritetais; aiškus identifikavimas agentūrų; mokslininkų skatinimas aplikuoti (dalyvauti) naujausiose programose.
Diskusijoje dalyvavusi premjero patarėja Unė Kaunaitė teigė, kad pasirinkta būtent tokia darbo grupėse forma – itin naudinga ir efektyvi. „Aš pati su savo grupe diskutavau ir išgirdau ne vieną aktualų ir taiklų pastebėjimą bei pasiūlymą. Žinoma, buvo ir nemažai sklandančių mitų išsakyta, bet tai rodo kalbėjimosi trūkumą. Ką pastebėjo ne vienas iš mūsų – Lietuvos mokslininkai vis dar ne aktyviai patys dalyvauja naujose programose“, - portalui tv3.lt sakė U. Kaunaitė.
Iš užsienio šalių atvykę lietuviai mokslininkai tikino, kad bene didžiausia problema, lemianti jų likimą dirbti kitose šalyse, neturėjimas kur sugrįžti Lietuvoje – tinkamų sąlygų nesudarymas.
