Tad, ką reiškia vis nuovargiui nurašomi politikų nesutarimai? Ir ar galima produktyviai dirbti, jei žinai, kad artimiausius 4 metus ramių dienų įstatymai nenumato.
Palūžo pirmaisiais mėnesiais
Apie naujojo Seimo narių nuovargį pirmasis prakalbo valstiečių vadovas Ramūnas Karbauskis. Kai praėjusios vos keliems mėnesiams po naujosios valdžios darbo pradžios, nesutarimus ir konfliktus, kritiškai vertinamas idėjas nurašydavo būtent nuovargiui.
Opozicija tada lengvai mojamo piršteliu ir juokėsi, primindami, kad Seimo statutas, nenurodo, kad atostogos Seimo nariui priklauso. Iš viso. Tada valstiečių lyderis tikino, kad prie klausimo bus grįžtama, atostogas įteisinant.
„Seimo narių atostogų klausimas nereglamentuotas, ir būtų labai keista norėti, kad Seimo nariai niekada niekur neišvažiuotų. Jie tokie pat žmonės kaip ir visi kiti, mums galbūt reikėtų reglamentuoti atostogas, kad nekiltų jokių klausimų. Dabar toks patyčių variantas gaunasi – tarsi Seimo narys neturi teisės atostogauti. Teisę atostogauti turi kiekvienas Lietuvos pilietis, deja, (Seimo narių atostogos) nereglamentuotos“, – interviu Žinių radijui sakė R. Karbauskis.
Seimo nariai oficialių atostogų neturi. Seimo rudens sesija prasideda rugsėjo 10 ir baigiasi gruodžio 23 dieną, pavasario analogiškai - kovo 10 ir birželio 30 dieną. Laiką tarp sesijų parlamentarai planuoja savarankiškai, ne sesijos metu keliauti Europos Sąjungoje gali laisvai, o vykstant į ne ES šalis reikia gauti Seimo valdybos leidimą.
Seimui įstatymu įtvirtinti parlamentarų kasmetinių mokamų atostogų trukmę dar 2004 metais nurodė Konstitucinis Teismas (KT). Jo nutarime konstatuojama, kad „įstatymų leidėjui kyla pareiga įstatymu nustatyti Seimo nario kasmetinių mokamų atostogų trukmę“,o įstatyminis jų įtvirtinimas turi užtikrinti, kad tarpai tarp sesijų nebūtų traktuojami kaip poilsio laikas.
Seime buvo bandymų įgyvendinti šią KT nutarimo nuostatą, tačiau visi jie buvo nesėkmingi.
Tikisi, kad tvarka bus keičiama
Valstietis, pirmą kartą į Seimą išrinktas Gintautas Kindurys tikina, kad prieš eidamas į politiką, jau žinojo, kad atostogų teks atsisakyti. Tačiau jis viliasi, kad keičiant Seimo statutą, tai bus įteisinta.
„Atostogų klausimą žiniasklaida kas metus kelia. Aš žinojau tai, prieš eidamas į Seimą. Šiuo metu yra sudaryta darbo grupė, kuri ruošiasi keisti Seimo statutą ir sutvarkyti tokius ūkinius Seimo narių reikalus įrėminti įstatymuose. Tai į Seimą einant irgi tokią mintį aš galvoje turėjau, kad būtų atostogos įteisintos“, - pasakoja Seimo narys.
Jis taip pat teigia, kad parlamentarų atostogų reikalas bus sutvarkytas dar pavasario sesijoje, tačiau pasidžiaugti užtarnautomis laisvomis dienomis ir nuo nieko nesislėpti, pavyks tik rudenį.
„Mes planavome, kad pavasario sesijoje dar darbo grupė rezultatus parodytų, bet svarbesnių darbų buvo. Gal pasirodys rudenį šitie reikalai“, - viliasi Seimo narys.
Seimo nariui neturi būtų gėda pajūryje
G.Kindurys mano, kad geriausia Seimo narių atostogas būtų įteisinti visai kitaip, nei kitų dirbančiųjų.
„Jei bus įteisintos Seimo narių atostogos, tai jos turėtų skirtis nuo kitų darbuotojų atostogų. Nes Seimo narys nuolat gali eiti savo pareigas. Jei rinkėjas ateis paklausti kažko, tai negali sakyti, kad esi atostogose ir nepadėsi. Tai turėtų būti taip, kad atostogas turi, bet reikalui esant, vis tiek dirbi“, - savo įžvalgomis dalinasi Seimo narys.
Paklaustas, ar įsivaizduoja ketverius metus be atostogų, G.Kindurys pradėjo juoktis.
„Manau, ir jūs sunkiai įsivaizduojate. Bet yra ir savaitgaliai, nors vis tiek esi pakankamai pririštas prie Seimo darbotvarkės. Aišku, labai keistai kiekvieno žmogaus galvose tas dalykas atrodo, kad Seimo nariai atostogauja, nors Konstitucija tai leidžia, tik Seimo statutas ne. Nes jei posėdžių nėra, nuvažiuoti pažvejoti kaip ir yra normalu. Bet įstatymas nėra sutvarkytas“, - pasakoja G.Kindurys.
„Bet kokiam žmogui yra naudinga galvą pravėdinti. Ir Seimo nario gebėjimai, įdirbis ir sugaištas laikas, dar ir sunaudoti nervai skiriasi. Ir gebėjimas žmogaus be poilsio dirbti, taip pat skiriasi. Tai sunku tą pasverti, bet normalu, kad žmogus turi turėti kažkokias atostogas. Nes normalu, kad Seimo nariui neturėtų būti gėda eiti pajūriu. Nebijant, kad pamatys jį žmonės ir sakyk, o nedirbi“, - savo požiūriu dalina Seimo narys.
Seimo nariai moka ilsėtis posėdžiuose
Visgi, kiek kitokį požiūrį turi psichologas Olegas Lapinas, kuris tikina, kad 4 metus gyventi be atostogų neturėtų būti didžiule problema. Jo nuomone viskas priklauso nuo paties žmogaus.
„Jeigu žmogus yra linkęs jaustis nuskriaustu, tai nesvarbu, ar naudos, ar nenaudos tų atostogų, vis tiek gali jausti diskriminaciją“, - tikina jis.
„Bet jei konkrečiai kalbame apie Seimo darbą, tai turint tokią išskirtinę darbovietę, galima labai to nebijoti. Nes Seimo darbe vis tiek turi laisvę ilsėtis viduryje darbo, arba visai nesiilsėti. Tai yra pasirinkimas. Nes tai nėra darbas prie konvejerio, ar fabrike. Tai nemanau, kad Seimo nariui šis dalykas sukels kažkokias didžiules problemas. Manau, kad žmogus, kuris renkasi tokį kelią, mažiausiai galvoja apie atostogas“, - tikina psichologas.
„Jei žmogus yra aukšto energetinio potencialo, labai greitai perdega, tai jam ateina metas, kai galva neveikia, jaučia pervargimą, apatiją. Visi ženklai šitie sako, kad jis jau nebegali daugiau dirbti. Bet tokių žmonių niekada nebūna labai daug. Jų yra visada mažuma“, - tikina O.Lapinas.
Išmoksta tinginiauti
Psichologas Olegas Lapinas taip pat teigia, kad vertinant Seimo narių darbą, tai priklauso nuo jų pasiruošimo.
„Kita dalis įsigudrina taip dirbti, kad tikrai nepersistengtų. Ir jie dirba tada, kada jau nebegalima nedirbti, daro sprendimus, kai nebelieka kito pasirinkimo. Tada toks ritmas išsivysto natūraliai. Ir gal kažkas kažkur pasnaudžia, juk ir kartais matosi salėje snaudžiantys Seimo nariai. Yra galimybės kai kuriems žmonėms išmokti dirbti, nes gal naujokams gali pasirodyti sunku iš pradžių. Bet juk po to išsivysto ritmas.
Ir yra tokių žmonių, kuriems pavyksta iš viso nenaudoti daug energijos. Jei žmogus gerai moka kažką, tai jis daro be didesnių pastangų. Pavyzdžiui profesionalus politikai nesivargina labai ruošdami dokumentus, ar sakydami kalbas. Tai jiems tai neeikvoja daug jėgų ir energijos“, - pasakoja psichologas.
