Ugnė Galadauskaitė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt
Vilniuje paminėtos 28-osios Černobylio avarijos metinės. Likviduoti avarijos padarinių iš Lietuvos vežti žmonės sako dabar atsiremiantys į abejingumo sieną, o kaimyninėje Latvijoje vis dar rūpinamasi specialiu černobyliečių gydymu ir socialinėmis garantijomis.
1986 m. naktį į balandžio 26 d. įvyko iki šiol didžiausia atominės energetikos katastrofa istorijoje – sprogo ketvirtasis Černobylio jėgainės reaktorius.
„Aš dalyvavau radiacinės cheminės žvalgybos kuopoje ir mes žvalgydavom ne tik ant paties stogo susprogėlio, bet ir apylinkes. Ir štai važiuojant matėsi klevų lapai, ir aš negalėjau suprast, kodėl prieš saulę jie persišviečia kaip pergamentas. Kai sustojom ir nuskyniau į vieną klevo lapą pažiūrėjau iš arčiau, aš pamačiau, kad jis yra radioaktyvių dalelių tiesiog sušaudytas, bet taip smulkiai, kad mažesnės skylutės negu adatos“, – sako judėjimo „Černobylis“ steigėjas Robertas Mockapetris.
Skaičiuojama, kad atominėje elektrinėje darbavosi daugiau kaip 7 tūkst. Lietuvos gyventojų. Pasak jų, tai tarsi radiacijos malūnas, sumalęs visus jaunus žmones.
Sovietų Sąjungos valdžia sprogimą stengėsi nuslėpti, tačiau po dviejų dienų Švedija užfiksavo aukštą radiacijos lygį, panašūs duomenys gauti Norvegijoje ir Suomijoje. Tuomet pripažinta, kad Černobylyje įvyko nelaimė, bet oficialų pareiškimą Sovietų Sąjungos vadovas Michailas Gorbačiovas paskelbė tik dar maždaug po dviejų savaičių.
„Jeigu būtume mes Lietuvoje žinoję, mes būtumėm pasakę: žmonės, nors užsidėkit lengvus rūbelius, neikit į tą saulę, nesikaitinkit, pabūkit namuose keletą dienų. Kolūkiai, naikinkit pieną su jodu 131“, – sako Europos černobyliečių paramos fondo viceprezidentas Gediminas Rimdeika.
Šiandien „černobyliečiai“ sako atsiremiantys į abejingumo sieną ir palikti likimo valiai.
„Mane labiausiai per tą laikotarpį įžeidė viena aukšta pareigūnė, ministro pavaduotoja, kuri pasakė: o jūs ieškokit teisybės ten, kur ją praradot. Kur sveikatą praradot, ten ir važiuokit“, – sako R. Mockapetris.
Latvijos „Černobylio“ sąjungos pirmininkas Arnolds Verzemnieks sako, kad kaimyninėse šalyse „černobyliečiais“ rūpinamasi ir šiandien: „Latvijoje nuo 1990-ųjų nukentėjusiems suteikiamos socialinės garantijos, Lietuvoje to, deja, nėra“.
Visiškai likviduoti Černobylio jėgainės katastrofos padarinius gali prireikti apie 100 metų. Dabar 30 kilometrų spinduliu aplink nelaimės vietą yra apsaugos zona.