Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka ant stalo deda gana blogas kortas, bet kišenėje laiko Rusijos karinių bazių nuomos pratęsimo kozirius, o Rusijos vadovas Vladimiras Putinas nekantrauja sudoroti Baltarusiją taip, kaip jam patogu, bet ir suvokia, kad Baltarusija neša naudą net būdama kryžkelėje.
Paskutinysis dviejų prezidentų susitikimas vykęs vos prieš dvi savaites, regis, baigėsi niekuo ir A. Lukašenka iš jo paspruko net nesustojęs prie žurnalistų. Spėjama, kad prezidentai, po penkių valandų derybų tiesiog neturėjo, ką pasakyti. Įdomu, ar šiaurinės Rusijos sostinės oras šiandien bus palankesnis nei lengvas Krymo brizas? Baltarusijos politikos subtilybes išmanantys specialistai sako, kad ne.
Lukašenka ir jo statymai
Tarptautinių santykių specialistė Dovilė Jakniūnaitė sako, kad idėja apie jungtinę Baltarusijos ir Rusijos valstybę de jure egzistuoja jau senokai.
„Ant popieriaus dėl jos buvo susitarta senokai, tiesa, nebuvo imtasi jokių veiksmų. Bet pastaruoju metu prasidėjo spekuliacijos, kad reikia atgaivinti tą idėją“, – sakė politologė.
Anot jos, Rusija taip kalbėdama siekia, galimai, rasti būtų, kaip pratęsti Vladimiro Putino valdymą. Kita versija, kad tai yra bandymas paspausti Baltarusiją ir jos lyderį A. Lukašenką, nes jis pradėjo elgtis pernelyg savarankiškai, nesutikti su kai kuriais Rusijos pasiūlymais.
„Versijų, kodėl derybos ir diskusijos suaktyvėjo, yra įvairių. Visgi man atrodo, kad pagrindo manyti, jog susijungimas įvyks dabar – nėra. Yra tik spekuliacijos ir bandymas spausti Baltarusiją“, – kalbėjo D. Jakniūnaitė.
Pasak tarptautinių santykių specialistės, karine prasme, Rusija ir Baltarusija yra labai integravusios savo pajėgas. Nebūtų didelių problemų Rusijos pajėgoms judėti per Baltarusijos teritoriją, jei rusams to reikėtų.
„Susiję yra ne tik karinės pajėgos, bet ir ekonomika. Baltarusijos ekonomika stipriai priklausoma nuo Rusijos rinkos. Žinoma, tai nesudaro prielaidų galvoti apie bendros valstybės egzistavimą, nes tokiam dalykui reikia bendrų institucijų, bendros mokesčių sistemos ir panašiai. Šių visų elementų nėra, bet karine, ekonomine ir, žinoma, politine prasme Baltarusija tikrai smarkiai priklausoma nuo Rusijos. Klausimas, ar bus politinė valia iš Rusijos tą politinę galią didinti kitais būdais“, – kalbėjo politologė.
Ji įsitikinusi, kad didžiausia grėsmė Lietuvai būtų, jei staiga greta mūsų de facto atsirastų siena su Rusija.
„Tas faktas psichologiškai yra, švelniai tariant, nemalonus. O toliau jau reikėtų žiūrėti į detales, kokiais būdais tai galėtų materializuotis. Baltarusija jau dabar yra gana daug priklausoma nuo Rusijos ir ji daug ką gali daryti per Baltarusiją“, – sakė D. Jakniūnaitė, patikinusi, kad A. Lukašenka Rusijos-Baltarusijos santykiuose vaidina esminį vaidmenį.
Labai daug yra pastatyta ant A. Lukašenkos, kaip vadovo, nes jis yra laikomas stabilumo garantu ir tuo, kas „laiko“ Baltarusiją.
„Didysis klaustukas yra, ar yra kokia nors alternatyva dabartiniam Baltarusijos prezidentui? Ar yra toks žmogus, kuriuo tikėtų baltarusiai ir pasitikėtų Rusija? Žinoma, A. Lukašenka prisidėjo, kad tokio žmogaus nebūtų. Kol kas jo ir nėra arba mes jo nematome. Tiesa, A. Lukašenka savo jaunesnį sūnų ruošia perimti valdžią. Visgi pagrindinis A. Lukašenkos koziris yra jis pats. Jis garantuoja stabilumą, kitu atveju atsiranda daug nežinomųjų“, – svarstė tarptautinių santykių specialistė D. Jakniūnaitė.
Rusijos vėliavų dar nepamatysime
Politologas Vytis Jurkonis tikina, kad šiais metais Rusijos vėliavos greta savo sienų tikrai nepamatysime, todėl nereiktų pergyventi.
„Dabar vyksta tarpinės derybos, tai eilinis raundas. Taip, manevro laisvės Baltarusijai lieka vis mažiau, bet tai nėra sensacija. Šiam procesui jau gana seniai pasirašė oficialusis Minskas, o vėliau save įsivarė į kampą. Ekonominė situacija Baltarusijoje ir Rusijoje nėra gera, Kremlius nori taupyti ten, kur gali, o Baltarusija yra Rusijos ekonomikos išlaikytinė ir derasi dėl subsidijų dydžių, ir kažką turi atiduoti mainais. Esminis klausimas, kas tai bus“, – svarstė V. Jurkonis.
Anot jo, sunku pasakyti, kas išties vyksta prie derybų stalo, nes informacijos nėra daug. Visgi nereikėtų tikėtis dramatiškų posūkių, tarkime tokių, kad Baltarusijos, kaip valstybės, staiga neliks. Tai, esą būtų nenaudinga ir pačiam Kremliui.
Ekspertas sakė, kad susijungimo motyvų yra ne vienas.
„Yra spekuliuojama, kad testuojamas vienas iš variantų, kaip pratęsti V. Putino prezidentavimą, o sąjunginė valstybė leistų tai padaryti, nes 2024 metais tai būtų nauja valstybė, kuriai galėtų vadovauti Putinas. Bet tai tik vienas iš variantų.
Bendrai suinteresuotumas yra iš abiejų pusių, siekiama, kad būtų daugiau dėmesio Baltarusijai ir tai daroma kitų valstybių sąskaita: Moldovos, Gruzijos, Ukrainos. Dar vienas dalykas, siekiama parodyti A. Lukašenkai jo vietą, nors jis pats dėl savo manevro laisvės labai kovoja. Visgi Kremliaus priemonių arsenalas yra milžiniškas ir taip yra todėl, kad per visą savo valdymo laiką A. Lukašenka nepadarė nieko, kad deguonies jam ir Baltarusijai būtų daugiau“, – sakė V. Jurkonis.
Specialistas tikino, kad patys baltarusiai nesutinka su sąjunginės valstybės idėja, protestuoja, nors jų niekas ir neklauso. Didžiausia Baltarusijos silpnybė, pasak V. Jurkonio, yra pats A. Lukašenka. O dalinė valstybių integracija jau yra įvykusi.
„Baltarusija nėra monolitinė valstybė. Kontrolė vyksta, derybos vyksta, todėl, matyt, nėra viskas taip paprasta. Jei žiūrėti karine prasme, vienas iš derybinių klausimų yra dviejų karinių Rusijos objektų nuomos sutarties pabaiga. Yra daug visokių niuansų ir aspektų, kur A. Lukašenka bando padidinti savo valdžios kainą. Rusija dėl to ir derasi. Kartu reikia suprasti, kad Baltarusija jau yra įsiteigusi save, kaip neutralią derybinę aikštelę [Europos lygmeniu]. Tik įsivaizduokite, jei nelieka Baltarusijos, nelieka ir neva neutralios aikštelės. Kremliui Baltarusija reikalinga, nes per ją yra apeidinėjamos ir įvairios sankcijos. Tiek Rusijos sankcijos Europai, tiek atvirkščiai“, – svarstė politikos mokslų specialistas.
Anot jo, reikalai eina link to, kad sąjunginės valstybės nebūtų, nes situacija, kai jos norėta – pasikeitė:
„Buvo vilčių, kad A. Lukašenka taps tos sąjunginės valstybės vadovu, bet po Boriso Jelcino mirties tokios viltys išnyko. Dabar nėra tokių iliuzijų ir ambicijų, o derybos bus ilgas alinantis procesas su daug tarpinių stotelių ir deklaracijų, bet, kad ryt iškils Rusijos vėliavos Lietuvos pasienyje – mažai tikėtinas scenarijus, nebent nutiktų kažkas dramatiško."
