Euro vaidmuo šioje vystymosi kelionėje buvo svarbus. Kasdien naujienų sraute dėmesį patraukia neigiamos žinios ir perspėjimai apie gresiančias bėdas.
Tačiau būtina objektyviai pažvelgti atgal ir parodyti pokyčius, kuriuos patyrė Lietuvos gyventojai ir verslas nuo euro įvedimo.
SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas įvardijo dešimt šuolių, kuriuos Lietuva atliko ekonomikos srityje, ir dėl ko gyventojai galėtų džiaugtis.
1 šuolis. Lietuvoje BVP, tenkantis vienam gyventojui, pagal perkamosios galios standartą 2023 metais siekė 87 proc. Europos Sąjungos vidurkio. 2014 metais šis santykis siekė 75 procentus. Šiemet veikiausiai atotrūkis nuo ES vidurkio pamažės.
2 šuolis. Vidutinis darbo užmokestis po mokesčių Lietuvoje 2024 m. trečią ketvirtį buvo 1377 eurai, arba 155 proc. didesnis negu prieš dešimt metų. Vidutinė senatvės pensija augo panašiai. Šiemet ji yra 600 eurų, arba 150 proc. didesnė negu prieš dešimt metų.
3 šuolis. Per dešimt metų vartojimo prekės ir paslaugos Lietuvoje pabrango 52 procentais. Bet toks pokytis gerokai nusileidžia gyventojų pajamų pokyčiui. Tiesa, daugeliui žmonių euro įvedimas vis dar asocijuojasi su labai padidėjusiomis kainomis. Visgi Lenkijoje, kuri neįsivedusi euro, vartojimo prekių ir paslaugų kaina per tą patį laikotarpį paaugo 54 procentais, arba ne mažiau negu Lietuvoje.
4 šuolis. Būstas per dešimtmetį Lietuvoje pabrango 140 procentų. Kadangi didžioji dalis lietuvių turi nuosavą būstą, gyventojų turto vertė gerokai padidėjo. Gyventojų turimo būsto paskolos augo lėčiau, todėl grynoji turto vertė stipriai padidėjo. Žinoma, tokie būsto kainų pokyčiai nėra patrauklūs tiems, kas dar tik ruošiasi įsigyti būstą. Vidutinis darbo užmokestis šalyje augo sparčiau negu būsto kainos ir tik per dešimtmetį padidėjusios tarpbankinės euribor palūkanų normų darė neigiamą įtaką būsto įperkamumui.
5 šuolis. Tiesioginės užsienio investicijos Lietuvoje šių metų viduryje siekė 36,8 mlrd. EUR ir per dešimt metų padidėjo net 2,6 karto. Tik iš euro zonos šalių investicijos išaugo net 4 kartus. Ir pandemijos, ir karo Ukrainoje fone buvimas euro zonoje buvo vienas iš svarbių pasitikėjimą Lietuva užsienio investuotojų gretose kuriančių veiksnių.
6 šuolis. Lietuvos Respublikos Vyriausybės kredito reitingai per dešimt metų pagerėjo. Pavyzdžiui, „Moody‘s“ reitingas Lietuvai išaugo nuo Baa1 ik A2. Apskritai, dėl euro sumažėjo skolinimosi kaina Lietuvos valdžiai. Dabar skirtumas tarp 5 metrų trukmės Lietuvos ir Vokietijos euroobligacijų pajamingumų yra 100 bazinių punktų (skirtumas buvo gerokai mažesnis prieš karą Ukrainoje, kai buvo nusileidęs vos iki 20 bazinių punktų). Iki 2014 metų šis skirtumas buvo daug didesnis ir vien palūkanoms mokėti per pastarąjį dešimtmetį valdžia sutaupė ne mažiau kaip milijardą eurų.
7 šuolis. Per pirmą 2024 m. pusmetį į užsienį su nakvyne keliavusių lietuvių skaičius išaugo 21 proc., palyginti su atitinkamu 2014 metų laikotarpiu. Ne mažiau augo ir gyventojų išlaidos užsienio kelionėms. Lietuvoje euro zonos šalių asmenų nakvynių skaičius šiemet yra maždaug 18 proc. didesnis negu prieš dešimtmetį (augimas būtų dar didesnis, jeigu ne karas Ukrainoje). Tai, kad, keliaujant į ir iš euro zonos šalių, nebereikia keisti valiutos, gyventojams sutaupė nemažai pinigų.
8 šuolis. Lietuviškos kilmės prekių bei mineralinių produktų eksportas per devynis šių metų mėnesius buvo 97 proc. didesnis negu tokiu pat metu 2014 metais. Tik į euro zonos šalis eksportas didėjo 99 procentais. Dėl įsivesto euro nebeliko įmonių anksčiau patiriamų eurų keitimo į litus ir atvirkščiai importo atveju valiutos keitimo sąnaudų.
9 šuolis. Paslaugų eksportas šių metų pirmą pusmetį buvo net 3,7 karto didesnis negu prieš dešimt metų. Pavyzdžiui, finansinių paslaugų eksportas ūgtelėjo net 27 kartus, telekomunikacijų, kompiuterių ir informacijos paslaugų eksportas šoktelėjo 12 kartų, statybos paslaugų – 7,1 karto. Lietuvos ekonomikoje aiškiai didėja paslaugų sektoriaus įtaka ekonomikai ir judama link to, kas yra turtingesnėse euro zonos šalyse.
10 šuolis. Dėl įvesto euro sumažėjo paskolų gyventojams ir verslui palūkanų normos. Pavyzdžiui, 2012–2014 metais išduotų naujų būsto paskolų su kintama palūkanų norma eurais palūkanos buvo 0,2 proc. punkto mažesnės negu paskolų litais. Nebelikus lito ir išnykus vietos valiutos devalvacijos rizikai, liko tik paskolos eurais ir dėl to skolos kaštai besiskolinantiems sumažėjo.
Praeities rezultatai neužtikrina ateities pokyčių, tačiau viskas yra mūsų pačių rankose. Tikimybė per artimiausią dešimtmetį pakartoti tokį ekonomikos šuolį yra labai nedidelė. Bet svarbu, kad euras užtikrina mūsų ekonominį ir finansinį atsparumą, kurio reikia įtemptos geopolitinės situacijos laikais.
