„Žinau, kad nieko nežinau“. Pamenat, kieno tai buvo žodžiai? Kodėl Sokratas savo supratimo viršūnėje ištarė šiuos žodžius? Ogi todėl, kad bet koks žinojimas yra kaip taškelis. Kol tu žinai mažai, tol ir nežinojimo ratas aplink tave yra labai mažas. Sužinai daugiau, žinojimo taškas padidėja, bet ir nežinojimo ratas aplink tave prasiplečia. Dar daugiau sužinai, ir vėl tas pats ir vėl tavo žinojimas praplečia ribą, bet ir nežinios ratas aplink padidėja. Ir taip iki begalybės.
Bijokite tų žmonių, kurie sako, jog labai daug žino, arba teigia, jog viską supranta. Tokie teiginiai reiškia, kad jų žinių lygis dar labai mažas. Būtent tokie žmonės pradeda intensyviai mokytis, bet realiai visiškai nieko nesuvokia, nes jų mokymasis susijęs su elementaria dresūra, o ne su pažinimu. Būtent todėl sekuliarizuotas mokslas dvidešimtojo amžiaus pradžioje buvo pasimetęs. Tuomet buvo teigiama, jog mokslu galima išspręsti visas problemas ir paaiškinti viską. Bet kai tik mokslininkai susidurdavo su didesniais skaičiais ir savo skaičiavimuose tekdavo įdėti daugiau vardiklių, jų skaičiavimai netekdavo prasmės. Būtent todėl jie kaip šiaudo griebėsi visiškai kvailos Einšteino reliatyvumo teorijos (jog viskas yra sąlygina). Būtent ši teorija bent iš dalies leido jiems pratęsti bedieviško mokslo agoniją. Nuo to laiko visas pasaulietinis mokslas yra SĄLYGINIS. Šiuo metu mokslas yra tapęs tiesiog eiline, bet globalaus masto, afera (kvailysčių piramidė sukurianti tokias pinigų nusiurbimo iš visuomenių aferas kaip klimatologija) vedančia visus savo adeptus (kurie jais tiki) link neišvengiamo žlugimo.
Jei Sokratas gyventų Kristaus laikais, jis neabejotinai taptų Krikščionimi. Nes būtent Pačio Dievo duotas mokslas išsprendžia šią absoliutaus žinojimo siekiamybės neišsprendžiamą dilemą. Kristus mums duoda kelią, tiesą ir gyvenimą link absoliutaus žinojimo. Aš nežinau, bet tikiu Viešpačiu, kuris Žino ir veda mane teisinga linkme.
p.s. Jei Dievas Pats nepakviečia, niekas pas Jį negali ateiti, todėl prašykite Dievo ir Jis atsiųs į jūsų gyvenimą pasiuntinius, kurie atneš jums gerąją žinią. Žinokite, kad pačios moderniausios žinios nuvertėja kas kartą, kai tik atsiranda nauji duomenys ir taip iki begalybės (prisiminkite taškelio fenomeną), o štai tikėjimas išlieka visada tvirtas ir nekintamas, nes duotas Pačio Dievo t.y. visa ko Kūrėjo ir Savininko.
Vladimiras Trošcenka
