Įvairi Rusijos žiniasklaida ir bulvarinis „Delfi“ portalas išplatino statistinę informaciją, kad SSRS rinktinė (jeigu į ją įeitų dabar jau nepriklausomų postsovietinių šalių sportininkai) Londono olimpinėse žaidynėse laimėtų komandų ir medalių įskaitos rikiuotėje prieš varžovus didele persvara. Tačiau keli tinklaraštininkai pasišaipė iš tokių apskaičiavimų nurodę, kad kitos praeities imperijos nustumtų Sovietų Sąjungą toli nuo pirmosios vietos.
Virtualios sovietinės realybės gerbėjai spėjo apskaičiuoti, kad SSRS rinktinė Londone „iškovojo“ 162 medalius, iš jų – 45 aukso, 44 – sidabro ir 73 – bronzos, ir taip aplenkė JAV ir Kinijos rinktines. Perskaitęs šią informaciją, rusų tinklaraštininkas el mariachi pastebėjo, kad visa tai tėra nostalgija paremtas, bet visiškai nekorektiškas apskaičiavimas.
Pasak jo, iš tiesų olimpiadą laimėjo Mongolų imperija (skaičiuojant pagal jos 1279 metų sienas). Ji gavo 102 aukso medalius, kas nė kiek nestebina: juk į jos sudėtį įėjo tokie būsimi olimpiniai milžinai kaip Kinija ir Rusija. Beje, abi Korėjos, Kazachstanas ir Ukraina taip pat įnešė pastebimą įnašą į Mongolų imperijos rinktinės olimpinę taupyklę.
Antroje vietoje liko Romos imperija (250 m. sienomis) – 90 aukso medalių, kuo taip pat nereikėtų ypatingai stebėtis: Anglija, Prancūzija, Italija, Ispanija ir daugelis Europos šalių nepadarė gėdos Romos ereliui. Trečia ir ketvirta vietomis pasidalino kinų Hanų imperija (220 m.), gavusi 55 medalius – Kinijos ir dviejų Korėjų užteko patekti į lyderių grupę, bei Britų imperija su tuo pačiu auksinių apdovanojimų skaičiumi. Tuo tarpu SSRS (1990 m.) su 47 medaliais užėmė gana kuklią 6 vietą, nusileidusi penktoje vietoje stovinčiai Šventajai Romos Imperijai (su visomis ispaniškomis kolonijomis 1550 m.) – 54 medaliai.
Galutiniai Londono olimpinių žaidynių istoriniai rezultatai (aukso medalių skaičius), pagal el mariachi:
1. Mongolų imperija (1279 m.) - 102
2. Romos imperija (250 m.) - 90
3. Kinijos (Hanų) imperija (220 m.) - 55
4. Britanijos imperija (1946 m.) - 55
5. Šventosios Romos imperija (įskaičiuojant kolonijas, 1550 m.) - 54
6. SSRS (1990 m.) - 47
7. Bizantijos imperija (550 m.) - 28
8. Austrija-Vengrija (1914 m.) - 19
9. Osmanų imperija (1683 m.) - 18
10. Arabų kalifatas (750 m.) - 13
Skaičiavimo taisyklės:
1. Imperijos vertintos pagal didžiausių teritorinių užkariavimų laikotarpį.
2. Laikinai užgrobtos karinių veiksmų metu teritorijos nesiskaito.
3. Skaičiuojami tik aukso medaliai.
4. Šalis – medalio savininkė laikoma įėjusia į imperiją tiktai tuomet, jei imperijai priklausė žymiai daugiau nei 50 procentų jos dabartinės teritorijos.
5. Visiškai niekam tikusios olimpinės imperijos (Asirija, Persija, Aleksandro Makedoniečio imperija) neskaičiuotos.
Savo ruožtu skirtingus apskaičiavimus atliko „Tolkovatelj“ ir nustatė, kad Sovietų Sąjungą medalių skaičiumi taip pat aplenktų Britų Sandrauga (55 aukso medaliai), Trečiasis Reichas (72 aukso medaliai) ir Europos Sąjunga (92 aukso medaliai). Net jeigu Sovietų Sąjunga būtų pakeista Rusijos imperija (tuomet prisidėtų Lenkija ir Suomija), ji vis tiek nesugebėtų pasivyti šių trijų.
Kaip pažymi „Tolkovatelj“, „sportas Sovietų Sąjungoje, o vėliau ir Rusijos Federacijoje, kaip šalies-bankroto teisių perėmėjoje, buvo laikomas valstybės galybės simboliu. Ne gyvenimo trukmė, kalinių skaičius, venerinių susirgimų paplitimas, savižudybių lygis, BVP, o atitrūkusios materijos, neturinčios nieko bendro su paprasto, mažo žmogaus gyvenimu – be sporto tarp tokių dar buvo Kosmosas, tankų ir branduolinių galvučių skaičius, pergalė Didžiajame Tėvynės kare, atsilikusių šalių-satelitų, pasirinkusių socializmą, sambūris.
Nuo to laiko sveikatos ir gerovės pas Rusijos piliečius nepadaugėjo, tankai supuvo, kosminė palydovų grupuotė virto povandenine, o šalys-satelitai keikia buvusį vyresnįjį brolį.“
Patriotai.lt
