Susitikęs su judėjimo „Už Lietuvą be kabučių“ atstovais Seimo Pirmininkas sako sieksiąs, kad įstatymai užtikrintų saugią galimybę ginti viešąjį interesą.
Judėjimo „Už Lietuvą be kabučių“ aktyvistai ir V. Muntianas ketvirtadienį sutarė, kad „Lietuvos“ kino teatro byloje būtina politikų reakcija, nes dabartiniai postūmiai – viešojo intereso gynėjams pateiktas 200 tūkst. Lt ieškinys – peržengė privačių santykių aiškinimosi ribas.
„Seimo Pirmininkas sutiko su tuo, kad vis dėlto piliečiams turi būti užtikrinama teisė kritikuoti verslo ir ypač valdžios institucijų sprendimus, ginti viešąjį interesą ir už tai nebūti baudžiamiems“, – teigė judėjimo narys Karolis Klimka.
Jo žodžiais, V. Muntianas pažadėjęs ieškoti kelių, kaip užpildyti spragas teisinėje bazėje, kad ginti viešąjį interesą nebūtų žalinga.
Anksčiau skelbta, kad bendrovė „Rojaus apartamentai“, valdanti kino teatro pastatų kompleksą, dėl neva neteisėtai ginamo viešojo intereso pateikė daugiau kaip 200 tūkst. Lt ieškinį menininkui Gediminui Urbonui, muzikui Tomui Bakučioniui, kultūros paveldo ekspertei Jūratei Markevičienei ir režisieriui Vytautui Damaševičiui.
Judėjimo advokatas Giedrius Justas Baranauskas teigė, jog tokiu ieškiniu visuomenei žala jau padaryta: “Visuomenei siunčiama žinia: nedarykite, nedalyvaukite ir netrukdykite stipriems bei galingiems investuotojams. Psichologinė žala jau padaryta, didelė visuomenės dalis jau išgirdo, kad ir jiems gali nutikti taip pat“.
Po šio posūkio, anot K. Klimkos, europarlamentaras Aloyzas Sakalas pareiškęs, kad verslininkų ieškinys keturiems kultūros žmonėms yra baudimo už visuomeninę veiklą precedentas.
„A. Sakalas sakė kelsiantis šį klausimą Europos Sąjungoje bei asmeniškai kreipėsi į prokuratūrą su klausimu, ar prokurorai seka visą šį reikalą“, – teigia K. Klimka. V. Muntianas yra antras toks aukštas pareigūnas, parėmęs judėjimą „Už Lietuvą be kabučių“.
