„Frankburgas“ – antroji Undinės Radzevičiūtės knyga. Debiutinis jos kūrinys – romanas „Strekaza“ („Tyto alba“, 2003) – iš karto atkreipė skaitytojų ir kritikų dėmesį, buvo įtrauktas į Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto kūrybiškiausių metų knygų dvyliktuką.
„Frankburgas“ smarkiai skiriasi nuo pirmojo autorės kūrinio – jame beveik nelikę siužeto, beveik neįmanoma apibrėžti veiksmo vietos ir laiko, pagaliau kūrinio žanro. Frankas iš Burgų giminės gyvena mieste, kuris esą kadaise priklausė Rytprūsiams ir kurį jis vadina Frankburgu.
Orientavimosi varžybas miške primenantis veiksmas persikelia į vietą, kuri įtartinai primena šiuolaikinę kontorą su savais karaliais ir rūmų valdiniais. Taigi šiame kūrinyje, kaip jau yra pažymėję pirmąją autorės knygą analizavę kritikai, stebimas ir savotiškai analizuojamas šiuolaikinės visuomenės modelis. Tai – ofisų visuomenės parodija. Knyga, kaip rašo autorė, pavojinga...
Undinė Radzevičiūtė. Frankburgas. Vilnius: Tyto alba, 2010. – 96 p.
Ši knyga – socialiai pavojinga.
Ir tik po ilgų dvejonių buvo nuspręsta ją išleisti.
Nedideliu tiražu.
Nedideliu tiražu, bet kietais viršeliais.
Undinė Radzevičiūtė
Iš knygos „Frankburgas“:
Iš rūkomojo sklido muzika ir moteriški pokalbiai.
Ant grindų Balkanų melodijas grojo apspardytas praeito amžiaus muzikinis centras.
– Jis kartais parausta mane pamatęs, – pasakė viena iš Pono Pancerio merginų.
Ji pasižymėjo generolišku kūno sudėjimu ir ieškojo savęs vaizdingiau nei kitos. Ją pamačius nebuvo įmanoma neparausti.
– O man jis sakė, kad jaučiasi labai vienišas, – pasakė kita.
– Kada sakė? – paklausė generalisima.
– Pernai metais.
Kontakto su objektu reikšmingumas pasirodė skirtingas.
Abi nutilo.
Ar jos kalbėjosi apie Poną Pancerį? Nebuvo aišku.
Čiumačianka stovėjo ir pūtė dūmus.
Korėjos drakono stiliumi.
***
Uždaros erdvės fenomenas, pagalvojo Frankas nešdamasis arbatą.
Ilgai dirbdami uždaroje teritoritorijoje, žmonės staiga pradeda įsimylėti darbe.
Iš to, kas yra.
Dėl platesnio žmogiškojo konteksto trūkumo galvose deformuojasi realybė.
Reikia dažniau vėdinti kabinetą, pagalvojo Frankas ir vėl atidarė langą.
