Lietuva Europoje pernai pirmavo pagal į kiną parduotų bilietų skaičių: kino salėse apsilankė 2,4 milijonai žiūrovų. Lyginant su 2005-aisiais, lankomumas padidėjo beveik dvigubai. Eugenijus Civilka, Šiaulių „Saulės“ kino teatro direktorius, teigia, jog šie skaičiai Lietuvai nėra dideli: į kiną turi ateiti daugiau gyventojų, nei gyvena šalyje. Pavyzdžiui, pernai, Šiauliuose dviejų kino salių duris pravėrė 156 tūkstančiai šiauliečiai. Tai yra geras rodiklis 130 tūkstančių gyventojų turinčiame mieste.
Nugalėjo kokybiški filmai
Tačiau E. Civilka mena ir geresnius laikus. Štai 2000-aisiais Šiaulių kino teatruose apsilankė 180 tūkstančių žiūrovų. Po to jų skaičius pradėjo mažėti ir tai truko iki praėjusių metų, nors žiūrovų patogumui kino teatruose įrengta Dolby Digital garso aparatūra.
„ Žiūrovai kino teatrų nepamiršo, tačiau buvo laikotarpis, kai atsirado namų kinas, išpopuliarėjo kompiuteriai, namuose atsirado internetinis ryšys ir kartu su šiomis technikos naujovėmis ėmė plisti piratiniai filmai. Susidomėjimas kinu nekrito, bet lankomumui atsiliepė: atsirado pramoga anksčiau pasižiūrėti naują filmą, nekreipiant dėmesio į kokybę“, — teigė E. Civilka.
Bet piratinė pramoga laikui bėgant nusibodo. Pasak E. Civilkos, žmonės vėl nori žiūrėti kokybišką filmą dideliame ekrane ir šis lūžis įvyko pernai. Tiesa, namų sąlygomis žiūrimų piratinių kopijų ir interneto vartotojų nesumažėjo.
Kino teatro lankomumui įtakos turėjo atnaujintos „Laiko“ ir “Saulės“ kino salės, jos dabar talpina daugiau kaip 800 žiūrovų. Didžiausia yra 700 vietų turinti “Saulės“ kino salė, Lietuvoje turinti ir didžiausią — 9 metrų aukščio ir 18 metrų ilgio — ekraną.
Išpopuliarėjo filmai šeimai
E. Civilka pateikė skaičius: pernai Šiauliuose parodyti 3752 seansai, vidutiniškai viename seanse apsilanko 42 žmonės, per dieną būna 6-7 seansai. Per metus parodyti 160 nauji filmai.
E. Civilkos nuomone, žiūrovus į kino sales sugrąžino pasikeitęs repertuaras. Nuo praėjusių metų atsirado dvigubai daugiau filmų, skirtų šeimai, dauguma jų buvo dubliuoti lietuviškai.
Be pasaulyje žinomos Volto Disnėjaus kino studijos animacinius filmus vaikams pradėjo kurti ir kitos kompanijos. „Filmai šeimai yra komerciškai naudingi, nes į juos paprastai eina du žmonės — mama ir vaikas. Praėjusiais metais populiariausi ir pelningiausi vaikiški filmai buvo “Ledynmetis“, “Medžioklės sezonas atidarytas“, “Garfildas 2“, “Ratai“, “Srovės nublokšti“. Suaugusieji rinkos “Da Vinčio kodą“ ir “Boratą“, — sakė E. Civilka.
Žiūrovus grąžino ir pigesni bilietai
Kino teatrų lankomumi įtakos turėjo ir bilietams pradėta taikyti 5 procentų PVM lengvata, sustabdžiusi bilietų kainų augimą.
Šiauliečiai už bilietą į kiną moka 6-12 litų. Pelningiausi yra pigiausiai kainuojantys šeimos seansai. 6 litus už bilietą moka ir moksleiviai.
Populiarūs tampa ir brangiausiai kainuojantys filmai-koncertai. Taip žiūrovai prisiviliojami į naujų filmų pristatymus.
Tačiau toks kino populiarinimas pelno neneša. „Atvirkščiai — jį tik sumažina. Tačiau žmonės pajaučia kino trauką“, — teigė E. Civilka. — Kinas yra nuostolingas verslas. Pusė bilieto kainos atitenka kino platintojams. Plius atlyginimai kolektyvui, reklama, pastatų išlaikymas (abiejų salių šildymą per mėnesį kainuoja 9 tūkstančius litų), investicijos į naują aparatūrą ir panašiai.“
Spragėsiai — kino kultūros dalis
Nors dabar žiūrovas kiną vėl surado kaip kultūringą laisvalaikio pramogą, susitikimų vietą, ji jaunosios kartos žiūrovui neįsivaizduojama be ... spragėsių ir traškučių.
„Kinas yra demokratiška pramoga, o spragėsiai — neatsiejamas kino atributas. Nežinau kino teatro, kur tai draudžiama, spragėsiai, tikriausiai, yra amerikiečių kultūra, — teigė E. Civilka. — Sovietiniais laikais pats į kiną nešdavausi saldainių. Tačiau spragėsių maišeliai šlama per pramoginį filmą. Kai filmo siužetas įtemptas, šlamesys greitai nutyla“.
Angelė Mockutė