„Auksinių scenos kryžių“ vertinimo komisija žada po kovo 20 d. paskelbti pretendentus į aukščiausius šalies teatro apdovanojimus. Tačiau įprastinius ginčus ir pasikarščiavimus šiandien lydi ministerinės naujovės.
Menas – pagal įstatymą
Kas sieja Kelmės mažąjį teatrą su Vilniaus mažuoju? Ne vien pavadinimas. O Nacionalinį operos ir baleto teatrą su Panevėžio teatru „Menas“ ar Šilutės kameriniu dramos teatru? Atspėti sunkoka. Pasirodo, visi šie teatrai Kultūros ministerijos yra įvertinti kaip „profesionalūs“. Jų šiai dienai Lietuvoje yra 28 (sąrašas – straipsnio pabaigoje).
O ką turi bendro „Meno fortas“, Menų spaustuvė, „Audronio Liugos produkcija“ ar „Bohemos“ spektaklio kūrybinė grupė? Teisingai – jų šiame sąraše nėra, vadinasi, jie – neprofesionalūs. Nesvarbu, kad „Bohemos“ režisierė Dalia Ibelhauptaitė stato spektaklius visame pasaulyje, Gintaras Rinkevičius yra Latvijos nacionalinės operos meno vadovas, o Edgaras Montvidas dainuoja Londono Covent Gardene; šio sąrašo sudarytojams ir juo besivadovaujantiems neturėtų rūpėti ir Eimuntas Nekrošius, pristatantis Lietuvos teatrą visame pasaulyje, ir tai, kad šįmet jo „Faustas“ drauge su Dalios Jokubauskaitės Menų spaustuvėje režisuota „Bestuburiada“ atstovaus Lietuvai tarptautiniame Torūnės teatrų festivalyje. Tai valdininkams neturėtų rūpėti.
Nes jie sumanė grįžti prie sovietinio tipo kultūros įstaigų reglamentavimo, kur viską lemia jų atitikimas įstatymams ir nuostatoms. „Kiti teatrai dar nesusitvarkė savo dokumentų“,– sako Kultūros ministerijos Teatro skyriaus vyresnioji specialistė Rasida Žygienė.
Klausimas kitas: ar jie turi tai tvarkytis? Kiek civilizuotesniame pasaulyje scenos menų trupės (ir apskritai – menininkai) iš viso neskirstomi pagal statusus į „įgaliųjų“ ir „nelabai“, profesionalus ir dar nepasiekusius jų lygio. Kai kur trupės pripažįstamos profesionaliomis ir joms skiriamos lėšos atsižvelgiant į kūrėjų išsilavinimą, į tai, kokias mokyklas jie baigę. Tai vėlgi kiek biurokratinis požiūris, laimei, netaikomas Lietuvoje, antraip iš sąrašo reikėtų braukti Panevėžio „Meną“ ir Kauno kamerinį, kuriuose daugiausiai vaidina nebaigusieji teatrinių studijų (t.y. čia ir yra jų studijos). Dažniau remiamasi liberalesniais metodais, grindžiamais nuolatos stebima jų veikla. Įstaigoms patvirtinami ir atimami net „nacionalinių“ statusai – taip pat vertinant kelerių metų veiklą, o ne suteikiant amžiams, ir net ne trupėms, o pastatams. Suprantama, taip skirstant neišvengiama subjektyvumo, nes tai vertina ekspertai – gyvi žmonės. Bet tam jie patys ir yra profesionalai, kad gebėtų tai įvertinti. Tačiau bet kokiu atveju tokios „atestacijos“ logiškesnės nei dabar mūsų sumanytos, kad meną ir kūrybą vertintų įstatymai. Todėl čia – klausimas ministrui iš artimesnės jam sferos: kiek, vadovaujantis tokiomis nuostatomis (net ir vertinant pagal studijas mokyklose), džiazo muzikantų būtų įvertinti kaip neprofesionalai? Pradėkime nuo Duke‘o Ellingtono ir Luiso Armstrongo.
Spektakliai pagal reglamentą
Kaip šis reglamentas atsilieps profesionaliems ir, tikriausiai derėtų sakyti, „mėgėjų“ teatrams – klausimas. Gal nebus galima pretenduoti į lėšas scenos įrangai įsigyti, gal dar kam nors. Tačiau tai, artėjant Tarptautinei teatro dienai, visiškai realiai gali paveikti „Auksinių scenos kryžių“ komisiją.
Jai šįmet priklauso teatrologės Rasa Vasinauskaitė (pirmininkė), Irena Aleksaite, Audronė Girdijauskaitė, Vlada Kalpokaitė, Šarūnė Trinkūnaitė, šokio kritikė Vita Mozūraitė, baleto artistas choreografas Petras Skirmantas, muzikologai Beata Baublinskienė, Edmundas Gedgaudas, Živilė Ramoškaitė, scenografė Virginija Idzelytė, režisierius Rimantas Driežis. Jiems buvo išdalinti šie teatrų sąrašai. „Šių teatrų, pristačiusių savo spektaklius ir kūrėjus nominacijoms, spektaklius komisija privalėjo pažiūrėti“, – sakė Rasida Žygienė. Kai kas iš komisijos suprato, kad tik šiame sąraše esančiųjų darbą ir galima vertinti, tačiau komisijos pirmininkė Rasa Vasinauskaitė patikino, kad bus vertinami visi pamatyti spektakliai nepriklausomai nuo teatrų statuso. Belieka pasitikėti komisija ir tikėti, kad ji nepasinaudos šiuo sąrašu kaip carte blanche nevertinti kai kurių teatrų.
Tačiau, ministerija, susizgribusi tik šių metų (!) sausio 9 d. paprašyti teatrus pateikti rekomenduojamų spektaklių sąrašus, taip pat prašė nurodyti, kada spektakliai bus rodomi nuo sausio 20 iki kovo 10-15 d. T.y. ji leido suprasti, kad komisija, užuot pusmetį iki tol dirbus, mažiausiai pusę sezono galėjo ilsėtis ir nesilankyti kitų miestų (ar net ir savo) teatruose, nes ministerija, matyt, iki sausio ir nesirūpino transportu. Laimei, komisija nesiilsėjo, tačiau per išties nelengvą spektaklių maratoną ne visur spėdavo ar atidėdavo spektaklius paskutiniams važinėjimų mėnesiams. O ką tuomet jai daryti, jei spektakliai nurodytu periodu nebuvo rodomi? Pvz., „Bohema“ paskutinį kartą buvo rodyta gruodžio 30 d., o dabar bus rodoma tik kovo 20 d. Jei komisija būtų griežtai laikiusis šių reglamentų, jos būtų laukusi ir maloni kelionė: „Faustas“ per šį laikotarpį buvo rodomas tik Italijoje.
Naujos nominacijos
Šįmet kultūros ministras pateikė ir keletą naujų nominacijų. Šalia jau buvusių 14 kategorijų pridedamos dar dvi – geriausiam nacionalinės dramaturgijos autoriui ir geriausiam nacionalinės dramaturgijos pastatymui. Taip pat atskirti anksčiau buvę vienoje kategorijoje lėlių teatro ir teatro vaikams pretendentai.
Apdovanotieji šįmet taps kiek turtingesni – šalia „Auksinių scenos kryžių“ apdovanojimų jiems bus išmokėtos 55 MGL premijos (nuo š.m. sausio 1 d. MGL – 130 Lt). Pati ceremonija vyks tradiciškai Tarptautinę teatro dieną, kovo 27-ąją 18.00 val. Nacionaliniame dramos teatre. „Buvo atėjusi eilė šventę rengti Klaipėdos dramos teatrui, bet kai pačiam teatrui iškilo grėsmė, ji vėl bus surengta Nacionaliniame teatre, kuris patogus ir dėl pakankamo vietų skaičiaus“,– sakė Rasida Žygienė. Šventei scenarijų rašo Alvydas Šlepikas, režisuos Sigitas Račkys.
Beje, visos šios informacijos ministerijos tinklapyje nerasite – nei apie šventę, nei apie naujas kategorijas, nei teatrų sąrašo ir įstatymo bei poįstatyminių aktų, kuriais remiamasi vertinant teatrus. Nerasime įstatymų ir teisės dokumentų paieškoje, kuri paprasčiausiai neveikia. Tačiau joje dokumentų galima ieškoti net nuo 1886 m. rugsėjo 9 d. (nors esame sena šalis, bet, jei neklystu, tada ministerijos dar nebuvo).
PROFESIONALIŲ TEATRŲ PAGAL KULTŪROS MINISTERIJĄ SĄRAŠAS
1. Nacionalinis operos ir baleto teatras
2. Kauno valstybinis lėlių teatras
3. Šiaulių dramos teatras
4. Lietuvos nacionalinis dramos teatras
5. Valstybinis Vilniaus mažasis teatras
6. Klaipėdos dramos teatras
7. Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras
8. Lietuvos rusų dramos teatras
9. Vilniaus teatras „Lėlė“
10. Kauno valstybinis dramos teatras
11. Valstybinis jaunimo teatras
12. Juozo Miltinio dramos teatras
13. Kauno valstybinis muzikinis teatras
14. Viešoji įstaiga „Oskaro Koršunovo teatras“
15. Alytaus lėlių teatras „Aitvaras“
16. Viešoji įstaiga „Andželikos Cholinos šokio teatras“
17. Viešoji įstaiga Kauno pantomimos ir plastikos teatras
18. Panevėžio lėlių vežimo teatras
19. Alytaus miesto teatras
20. Kauno šokio teatras „Aura“
21. Kauno kamerinis teatras
22. Viešoji įstaiga Kauno mažasis teatras
23. Viešoji įstaiga Šilutės kamerinis dramos teatras
24. Panevėžio teatras „Menas“
25. Kelmės mažasis teatras
26. Viešoji įstaiga Klaipėdos lėlių teatras
27. Panevėžio muzikinis teatras
28. Viešoji įstaiga Vilniaus keistuolių teatras
