Smulkutė mergaitė nuo pečių nusiima didžiulį sunkų juodą dėklą, atidaro jį ir iš mėlynu aksomu mušto vidaus išima mažutį itališką 1881 m. pagamintą smuikelį.
Viena šimtoji balo
Neseniai grieždama šia „relikvija“ 19-metė Dalia Kuznecovaitė laimėjo trečią vietą 15-jame Tarptautiniame Johanneso Brahmso konkurse, vykusiame Piortschache, Austrijoje.
Beje, iki pirmosios vietos Dalią skyrė vos 0,01 balo. Antosios vietos komisija nusprendė neskirti niekam. Lietuvei taip pat buvo įteiktas specialusis Mozarteum akademijos įsteigtas prizas. Dalia buvo viena iš jauniausių konkurso dalyvių, mat jame galėjo dalyvauti visi norintieji, nebuvo amžiaus ribų. Tad tarp 83 dalyvių buvo ir studijas seniai baigusių smuikininkų.
Prieš konkursą smuikininkę kankino mintys: kaip išsiskirti iš tokios minios atlikėjų? Ištraukusi 43 numerį, D.Kuznecovaitė pasirodė antrosios dienos rytą pati pirmoji. „Kai pasakiau mamai, kad grosiu ryte, ji išsigando. Bet naktį miegojau ramiai. Kitų atlikėjų specialiai nesiklausiau, kad nesiblaškyčiau“, - pasakoja Dalia. Vis dėlto nei ankstus rytas, nei dalyvių gausa nesutrukdė lietuvei išsiskirti ir sužavėti komisijos.
Lemtingas susitikimas
Tame didžiuliame dėkle, su kuriuo D.Kuznecovaitė išsiskiria labai retai, šalia senojo smuiko (kuris, žinoma, yra apdraustas) guli ir Dalios nuotrauka su maestro Mstislavu Rostropovičiumi. Smuikininkė - M.Rostropovičiaus įsteigto fondo, globojančio talentingus jaunus žmones, stipendiantė.
Pirmasis jųdviejų susitikimas įvyko prieš penkerius metus per Chodkevičių rūmuose vykusį koncertą. Koncertui pasibaigus, Maestro pats priėjo prie mergaitės ir pažadėjo pasirūpinti ja, surasti jai mokytoją.
Dalia prisipažįsta tąkart nelabai tikėjusi, kad toks garsus žmogus kalba rimtai. Bet po poros mėnesių, apie 1 val. nakties, M.Rostropovičius paskambino Daliai į namus ir pasakė suradęs profesorių Zakharą Brohną, kuris lauks jos atvykstant į Vokietiją.
„M.Rostropovičius - labai nuoširdus ir paprastas žmogus. Man jis - tikras pavyzdys, į kurį galima lygiuotis, - pasakoja Dalia. - Po to jis dar du kartus atvažiavo į Lietuvą. Klausė mano koncertų. Skambindavo man ir aš jam skambindavau, labai šiltai bendraudavome. Profesorius Z.Brohnas – jo geras draugas. Jiedu kalbėdavosi apie mane, Maestro domėjosi, kaip man sekasi, ar aš tobulėju, labai rūpindavosi manimi“.
Nesibaigiančios kelionės
Baigusi devintą klasę D.Kuznecovaitė pradėjo važinėti į Vokietiją pas prof. Z.Brohną. Dvyliktoje klasėje ji įstojo į Kelno Aukštąją muzikos mokyklą. Šiandien Dalia jau kitos - Rostoko Aukštosios muzikos ir teatro mokyklos - mokinė. O muzikos subtilybių ją moko kitas garsus profesorius - Petru Munteanu.
Į pirmąsias keliones Dalią lydėdavo mama. Vėliau ji įsidrąsino keliauti viena. Beje, pas savo mokytoją Dalia keliaudavo ne tik į Vokietiją, bet ir į Šveicariją, Lenkiją. „Profesorius Z.Brohnas - labai įdomi, šarminga asmenybė, puikus smuikininkas, daug iš jo išmokau“, - sako D.Kuznecovaitė.
Vokietija gal ir nėra ta šalis, kurioje jaunoji smuikininkė norėtų gyventi, bet studijuoti čia jai patinka. Kartu su kitais dviem studentais ji gyvena nuomojamame bute. Tiesa, namie praleidžia labai nedaug laiko. Studijos ir grojimas užima didžiąją dalį laiko.
Liepą grįžusi atostogų namo į Lietuvą, Dalia beveik neturėjo kada ilsėtis. Jos laukė daugybė koncertų Europos šalyse. Vos grįžusi iš vieno, spėdavo tik pasiimti keletą daiktų ir vėl išskrisdavo.
Dar nežino, ar grįš
Smuikas - Dalios palydovas nuo ketverių. Ji neslepia, kad šia aistra užsikrėtė nuo mamos, taip pat smuikininkės Gintvilės Vitėnaitės. „Manau, pasirinkau gerą kelią, - šypsosi Dalia. - Nežinau, ar jis lengvas, bet tai mano kelias. Niekada nebuvo jokių abejonių. Aišku, būna daug koncertų, jiems reikia ruoštis, negali tiesiog vieną dieną sugalvoti ir negroti. Bet tai darbas ir gyvenimo būdas“.
Sunkiausiai Daliai sekasi išvardinti, ką smuikas iš jos atėmė. Kur kas lengviau pasakyti - ką gero davė: „Sutikau tokių žmonių, kaip M.Rostropovičius ar mano mokytojai, pamačiau daug šalių, pažinau kitas kultūras. Tikrai nemanau, kad ką nors praradau. Aš juk irgi turėdavau laiko pažaisti, pabūti su draugais“.
Ar baigusi mokslus Dalia grįš į Lietuvą, ar kaip dauguma jaunų talentingų žmonių sieks laimės toli nuo namų? „Dabar negaliu pasakyti, - atvirai kalba smuikininkė. - Priklauso nuo to, kokį darbą gausiu. Žinau viena - nenorėčiau visą laiką būti vienoje vietoje. Norėčiau keliauti.
Man labai patiko Paryžius. Bet į Lietuvą, žinoma, visada grįšiu. Vis tiek čia yra tėvynė, artimi žmonės, draugai“.
Algė Ramanauskaitė
