Jaunimas, kuris domisi menu ir nori jį studijuoti, Lietuvai nereikalingas. Naujasis Aukštojo mokslo įstatymas gabiausiems vaikams meno studijas savoje šalyje padarė neprieinamas, todėl jie renkasi studijas užsienyje. Taip situaciją apibūdina Klaipėdos universiteto Menų fakulteto, S. Šimkaus konservatorijos bei E. Balsio menų gimnazijos pedagogai.
"Mes nesame nusiteikę prieš reformą, tačiau priimtas įstatymas yra sąmoningas meno studijų sistemos ir aukštųjų meno mokyklų žlugdymas. Politikai, nesuvokiantys meno studijų specifikos, priėmė sprendimus, neatsižvelgę į meno disciplinas dėstančių pedagogų, profesorių pastabas ir pasiūlymus. Dabar, prieš stojamuosius egzaminus, aukštosiose meno mokyklose - visiška sumaištis", - pavargęs belstis į užtrenktas politikų duris, išreikšti savo nuomonę viešai pageidavo Klaipėdos universiteto Menų fakulteto dekanas, Liaudies instrumentų katedros dėstytojas, birbynininkas profesorius Vytautas Tetenskas.
Tarp fagotininko ir architekto - skirtumo nemato
Nuo šių metų rugsėjo 1-osios valstybė finansuos apie 11 tūkstančių vietų visose šalies aukštosiose mokyklose. 25,7 mln. Lt universitetinėms studijoms paskirstyta pagal šešias sritis: humanitariniams, socialiniams, fiziniams, biomedicinos, technologijos mokslams ir menams. Valstybės finansavimas, vadinamasis "studijų krepšelis", universitetams bus išdalintas pagal geriausiai vidurinio ugdymo programą baigusių stojančiųjų kiekį, neviršijant valstybės finansavimo, nustatyto kiekvienai studijų sričiai.
"Tai reiškia, jog visi menai: muzika, teatras, choreografija, dailė, architektūra suversti į vieną katilą, nesirūpinant, jog tokia konkurencija gali sunaikinti daugybę meno krypčių. Vien muzikos studijos yra skirstomos į atlikimo meną, kurį dar sudaro liaudies instrumentininkai, pianistai, styginių instrumentų muzikai, dainininkai, džiazo atlikėjai. Atskirai ruošiami muzikos teoretikai ir istorikai, atskirai pedagogai. Jeigu talentingų smuikininkų per metus mes galime surinkti penkis, tai fagotininką džiaugsimės atradę vieną per penkerius metus. Politikai nemato skirtumo tarp fagotininko ir architekto. Juk neįmanoma šių specialybių palyginti balais", - piktinosi V. Tetenskas.
Klaipėdos universiteto Menų fakulteto dekanas drauge su Lietuvos muzikos akademijos, Lietuvos dailės akademijos vadovais bandė įtikinti Švietimo ir mokslo ministeriją, jog dalinant "studijų krepšelį" būtina numatyti studijų vietų skaičių menų krypčių grupėms, tačiau sulaukė tik viceministrės paniekos, jog menininkų Lietuvai nereikia ir taip pilni teatrai aktorių, orkestrai - muzikantų.
Studijų kaina - 19 tūkst. Lt
"Argumentas, jog reforma skatina aukštųjų mokyklų konkurenciją, yra sąmoningas universitetų žlugdymas, nes valstybės finansavimo negavę jaunuoliai tikrai nesirinks mokamų meno studijų Lietuvoje, išvažiuos į užsienį. Tai yra lietuviškas meno genocidas", - įsitikinęs Menų fakulteto dekanas.
Klaipėdos universiteto Menų fakultete atlikimo meno studijos kainuos beveik 19 tūkstančių litų, teatro, choreografijos, muzikos pedagogikos - apie 12 tūkstančių litų per metus. Iki šiol didžiausia meno studijų kaina buvo apie 5 tūkstančius litų ir tų pačių, anot V. Tetensko, studentai nesukrapštydavę.
Iki šiol valstybė finansuodavo apie 1000 meno studentų, dabar numatomas finansavimas 700 vietų. V. Tetensko nuomone, jei valstybės tikslas buvo 30 procentų sumažinti aukštųjų studijų finansavimą, tai aukštosios menų mokyklos galėjo tą padaryti savarankiškai 30 procentų sumažindamos pirmakursių vietų skaičių. Klaipėdos universitetas anksčiau per metus priimdavo apie 100 pirmakursių, kiek jų bus šiemet - dekanas neprognozuoja.
Egzaminai į Klaipėdos universitetą - Vilniuje
Menininkus ruošiančios aukštosios mokyklos vienintelės negali vykdyti įstatymo numatytos tvarkos priimti studentus pagal mokyklos egzaminų rezultatus. Čia vykdomi stojamieji egzaminai, kurių metu tikrinami stojančiųjų gabumai pasirinktai specialybei.
Anksčiau stojamieji egzaminai vykdavo toje aukštojoje mokykloje, į kurią abiturientas pretenduoja. Dėstytojai patys galėdavo pasirinkti gabiausius vaikus. Šiemet Švietimo ir mokslo ministerija sugalvojo naują tvarką. Bus sudarytos bendros specialistų iš visų meno aukštųjų mokyklų komisijos, kurios spręs jaunuolių likimą. Stojamieji egzaminai bus išbarstyti pagal kryptis po visą Lietuvą.
Klaipėdos universiteto Menų fakultete egzaminai vyks birželio 25-27 dienomis. Čia bus priimami norintieji studijuoti choreografiją ir vyks du režisūros specialybės egzaminų turai. Patekusieji į trečią režisūros egzamino turą jaunuoliai turės važiuoti į Vilnių, į Lietuvos muzikos ir teatro akademiją. Į sostinę laikyti egzaminų turės vykti ir norintieji studijuoti muziką Klaipėdos universitete. Audiovizualinio meno specialybių egzaminai vyks Šiaulių universitete.
"Vien iš mūsų fakulteto į komisijas Vilniuje ir kituose miestuose turės išvažiuoti 20 specialistų. Kas apmokės komandiruotes? Švietimo ir mokslo ministerija rašo projektą Europos Sąjungos fondui, kad būtų skirtos lėšos šioms komandiruotėms ir kitiems reformos absurdams apmokėti", - pasakojo V. Tetenskas.
"Gaila vaikų"
S. Šimkaus konservatorijos direktorė Loreta Jonavičienė:
Gaila vaikų. Visiška sumaištis. Jie nežino nei kur dokumentus duoti, nei kur egzaminai vyks. Mes juos ruošėme studijoms Lietuvos muzikos akademijoje, Klaipėdos universiteto Menų fakultete. Tikėjomės, kad mūsų išugdyti jauni gabūs muzikai papildys Klaipėdos muzikinio teatro, Klaipėdos kamerinio orkestro gretas. Dabar jau aišku, jog muzikams tikimybė gauti "studijų krepšelį" yra labai nedidelė. Kad kas nors mokės tokias dideles sumas už studijas - nerealu. Dabar vaikai ieško studijų alternatyvų užsienyje arba ketina išvažiuoti dirbti į užsienį bet kokius darbus ir studijas pradėti vėliau".
Išvyks į užsienį
E. Balsio menų gimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui, Dailės skyriaus pedagogė Jūratė Kavaliauskienė:
Tie gimnazijos abiturientai, kurie planavo studijas Vilniaus dailės akademijoje, dabar ketina arba studijuoti meną užsienyje, arba iš viso studijas atidėti. 3-4 gimnazistai jau įstojo į aukštąsias dailės mokyklas užsienyje. Dauguma vaikų žvalgosi į Didžiosios Britanijos universitetus, kuriuose mokslas - nemokamas. Praeitais metais studijas užsienyje pasirinko 4 E. Balsio menų gimnazijos dailės specialybės absolventai iš 26. Šiais metais prognozuojame, jog šis skaičius stipriai išaugs. Tolesnes meno studijas renkasi 90 procentų gimnazistų.
Studijų kainos
* Londono Karališkojoje muzikos akademijoje bakalauro studijos metams kainuoja apie 12,8 tūkst. Lt.
* Paryžiaus konservatorijoje - apie 600 Lt per metus.
* Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje - iki 18,9 tūkst. Lt per metus.
* Klaipėdos universiteto Menų fakultete - iki 18,8 tūkst. Lt per metus.
Jurga PETRONYTĖ
