Nors balandžio pabaigoje buvo pranešama, kad teismas leido griauti buvusio „Lietuvos“ kino teatro pastatą ir statyti jo vietoje naują kompleksą, portalo „Balsas.lt“ kalbinti aktyvistai tvirtina, kad ši istorija dar nebaigta.
Šių metų balandžio 22 d. pasirodė žinia, kad Lietuvos vyriausias administracinis teismas priėmė visuomeninio judėjimo „Už Lietuvą be kabučių“ nariams nepalankų sprendimą ir nutarė, kad naikinti Vilniaus apskrities viršininko administracijos sprendimus dėl kai kurių detaliojo planavimo procedūrų nėra pagrindo. Todėl buvusio „Lietuvos“ kino teatro vietoje esą iškils daugiaaukštis gyvenamasis ir biurų pastatas, kuriame taip pat ketinama įkurti nepriklausomo kino centrą, kino klubą ir kavinę.
Tačiau minėto visuomeninio judėjimo atstovas Karolis Klimka portalui „Balsas.lt“ duotame interviu teigė, kad žiniasklaida nutylėjo apie vėlesnį sprendimą, kuris įpareigojo apskrities viršininką iš naujo peržiūrėti detalųjį užstatymo planą. Pasak pašnekovo, kalbėti apie dramatišką atomazgą ir galutinį tašką „Lietuvos“ istorijoje galima būtų tik tada, jei kino teatro pastatas būtų slapta nugriautas naktį.
Paklaustas apie išsiskyrusias kultūros veikėjų nuomones „Lietuvos“ likimo klausimu bei pastaruoju metu informacinėje erdvėje pasirodžiusią „Lietuvos“ gynėjų judėjimo kritiką, K. Klimka tvirtino, kad bandymas diskredituoti judėjimą ir jo tikslus bei supriešinti tarpusavyje kultūros žmones yra gerai suplanuotos viešųjų ryšių kampanijos dalis. Jis priminė, kad judėjimas „Už Lietuvą be kabučių“ kovoja ne dėl konkretaus kino teatro pastato, o dėl visuomenės teisės dalyvauti svarstant su viešuoju interesu susijusius klausimus. Be to, anot pašnekovo, kai kurie naujojo pastato ir jame įsikursiančio kino centro šalininkai – pavyzdžiui, režisierius Arūnas Matelis – yra tiesiogiai suinteresuoti, kad šis pastatas iškiltų, ir, jo manymų, turėtų nusišalinti nuo dalyvavimo šiame projekte. Tačiau, pasak K. Klimkos, savo nuomonę „Lietuvos“ klausimu po verslininkų pažado įkurti nepriklausomo kino centrą radikaliai pakeitęs A. Matelis ne tik nenusišalina nuo projekto, bet ir labai liguistai reaguoja į kritiką.
Lietuvos žaliųjų judėjimo bei Alternatyvios kultūros paveldo komisijos atstovė Janina Gadliauskienė portalui „Balsas.lt“ duotame interviu teigė, kad blogiausia šioje istorijoje yra tai, jog visuomenė atsidūrė vienoje barikadų pusėje, o verslininkai kartu su kultūros valdininkais – kitoje. Pasak jos, šį pastatą norima išsaugoti ne vien kaip miesto istorijos dalį, bet ir kaip verslo struktūroms nepriklausančią viešą erdvę, kurių sostinėje lieka vis mažiau. Tačiau, anot pašnekovės, panašu, kad tai rūpi tik pačiai visuomenei.
Pateikiame interviu su „Lietuvos“ gynėjais vaizdo įrašą.
